Rėžininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris už darbą dvaro žemėje (rėžyje) mokėdavo natūra (dalis derliaus) arba pinigais, o ne baudžiavos darbais. Tai buvo laisvesnė baudžiavos forma.
Pavyzdžiai:
- Rėžininkas galėjo dirbti 2–3 dienas per savaitę dvaro laukuose, už tai atiduodamas trečdalį ar pusę savo ūkyje užauginto derliaus.
- Vietoje tiesioginio darbo dvare, rėžininkas mokėdavo fiksuotą grūdų ar pinigų sumą (pvz., kasmet 20 auksinų ir 2 pūsų rugių).
Trumpai: Rėžininkas – valstietis, mokėjęs dvarui už žemės naudojimą ne darbu, o produktais ar pinigais (XVI–XIX a. Lietuvoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.