pussenis
Terminas „pussenis“ reiškia pusiau tamsią, nevisiškai nusistovėjusią šviesą, dažniausiai – prieblandą prieš saulėtekį ar po saulėlydžio, taip pat silpną šviesą patalpoje ar miške.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos aprašymas:
„Miške vis dar glūdėjo pussenis, kol pirmieji saulės spinduliai prasiskverbė pro lapiją.“
2. Naktinis / ryto vaizdas:
„Prieš aušrą miestas buvo apimtas tyliu pusseniu.“
3. Perkeltine prasme (dviprasmiškumas, neaiškumas):
„Jo praeitis liko tam tikrame pussenį – niekas visos tiesos nežinojo.“
Trumpai: „pussenis“ – tai silpna šviesa, tarpinė būsena tarp šviesos ir tamsos, naudojama ir vaizdiniam, ir abstrakčiam kontekstui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.