Pusgirtis – tai žmogus, linkęs pasigirti, bet ne visai įtikinamai ar per daug, dažnai su perdėjimais ar kliedesiais.
Pavyzdžiai:
1. Jis – tikras pusgirtis: pasakoja, kad sutiko ministrą, bet niekas tuo netiki.
2. Neklausyk to pusgirčio – viską iškreipia ir prideda savo fantazijų.
3. Mano kaimynas pusgirtis: tvirtina, kad per vieną dieną surenka grybų pilną krepšį, nors matau, kad grįžta beveik tuščias.
Trumpai: Pusgirtis – tuščiai girtojantis, mažai patikimas pasakotojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.