Prikuždėti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis švelniai pamokyti, papeikti, pasipriešinti (dažniausiai vaikui ar jaunesniam).
Pavyzdžiai:
1. Mama prikuždėjo sūnų už išbirusias kėdes.
2. Senelė prikuždėjo anūką, kai šis ėmė braškytis.
3. Mokytoja prikuždėjo mokinį už triukšmavimą.
Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas šeimoje ar artimuose santykiuose, pabrėžiant švelnų, neagresyvų priešinimąsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.