priburbėti

Priburbėti – tai veiksmažodis, reiškiantis pradėti būti, atsirasti, atsirasti staiga ar netikėtai (dažnai apie garsą, pojūtį, jausmą). Kilęs iš priešdėlio pri- ir žodžio burbėti (sklisti, skvarbėti).

Pavyzdžiai:
1. Garsas: Miške priburbėjo negirdėtas šniokšimas.
2. Jausmas: Širdyje priburbėjo baimė.
3. Aplinkybės: Pokalbyje priburbėjo įtampa.

Sinonimai: atsirasti, pasirodyti, užklupti, kilti.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar ekspresyviame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'priburbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Priburbėti – tai veiksmažodis, reiškiantis pradėti būti, atsirasti, atsirasti staiga ar netikėtai (dažnai apie garsą, pojūtį, jausmą). Kilęs iš priešdėlio pri- ir žodžio burbėti (sklisti, skvarbėti). Pavyzdžiai: 1. Garsas: Miške priburbėjo negirdėtas šniokšimas. 2. Jausmas: Širdyje priburbėjo baimė. 3. Aplinkybės: Pokalbyje priburbėjo įtampa. Sinonimai: atsirasti, pasirodyti, užklupti, kilti. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar ekspresyviame kontekste.