Prarakti (skr. प्रकृति = prakṛti) – hinduizmo ir sankhjos filosofijoje reiškia pirminę materiją, pradinę gamtą arba visatos materialųjį pagrindą. Tai pasyvi, besąlygiška pradžia, kuri sąveikauja su dvasiniu principu puruša (sąmonė), ir iš kurios išsivysto visa materiali visata.
Pagrindinės prarakti savybės:
- Sudaryta iš trijų gunų (kokybių): sattva (harmonija), radžas (veikla), tamas (inercija).
- Ji yra amžina, bet kintanti.
- Iš prarakti atsiranda intelektas (buddhi), ego (ahamkara), protas (manas), 5 jutimo organai, 5 veiksmų organai, 5 subtiliosios elementų pradžios ir 5 grubieji elementai (žemė, vanduo, ugnis, oras, erdvė).
Pavyzdžiai pritaikymo:
1. Filosofinis: Prarakti – kaip „neišreikšta gamta“, iš kurios išsivysto pasaulio forma. Pavyzdžiui, medis kaip forma atsiranda iš prarakti kaip potencialo.
2. Psichologinis: Žmogaus charakteris formuojamas prarakti gunų derinio – ramus žmogus turi daug sattvos, veiklus – radžo, apatiškas – tamo.
3. Religinis: Dėvėtoje (Dieviškoji motina) šakti kartais siejama su prarakti kaip kūrybine visatos galia.
Santrauka: Prarakti – materialusis visatos pagrindas, veikiantis per tris gunas ir sąveikaujantis su dvasine sąmone (puruša).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.