Terminas „plonuma“ reiškia labai ploną sluoksnį, ploną plėvelę arba labai menką, subtilią dalį (pvz., medžiagos, garso, šviesos). Dažniausiai vartojamas kalbant apie ką nors beviltiškai ploną, beveik nematomą ar nejuntamą.
Pavyzdžiai:
1. Medžiagoje: „Stiklo plonuma leidžia jį lengvai sulaužyti.“
2. Garse: „Plonuma jo balso išryškėjo tik tyloje.“
3. Abstrakčiai: „Tarp jų liko tik pasitikėjimo plonuma.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.