Plėkti – smarkiai, veržliai plūsti, tekėti (dažniausiai apie skystį). Gali būti vartojama perkeltine prasme apie gausų, sparčų veiksmų ar reiškinių protėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Po liūties vanduo plėkė iš griovio.
2. Ašaros plėkė iš jos akių.
3. Per įvykį į salę plėkė žmonių banga.
4. Iš plyšio plėkė garai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.