pavijimas

Pavijimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis priversti ką nors eiti lėtai, užlaikyti, sulėtinti judėjimą ar veiksmą. Dažnai vartojamas perkeltine prasme.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Vaikas pavijo tėvą, kabėdamas už kojų.
Eik greičiau, nepavijk mūsų!

2. Perkeltinė prasmė (sulėtinti, trukdyti):
Bloga oro sąlyga pavijo skrydžius.
Byla buvo pavijama biurokratinių procedūrų.

Sinonimai: užlaikyti, sulėtinti, sulaikyti, varginti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pavijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pavijimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis priversti ką nors eiti lėtai, užlaikyti, sulėtinti judėjimą ar veiksmą. Dažnai vartojamas perkeltine prasme. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: Vaikas pavijo tėvą, kabėdamas už kojų. Eik greičiau, nepavijk mūsų! 2. Perkeltinė prasmė (sulėtinti, trukdyti): Bloga oro sąlyga pavijo skrydžius. Byla buvo pavijama biurokratinių procedūrų. Sinonimai: užlaikyti, sulėtinti, sulaikyti, varginti.