„Pasėdus“ yra būdvardinis dalyvis, kilęs iš veiksmažodžio „sėdėti“. Reiškia „prabuvęs kurį laiką sėdint“ arba „įsėdėjęs“ (pvz., nuovargio, ilgos sėdėjimo padariniai).
Pavyzdžiai:
1. Fizinė būsena:
„Po trijų valandų susirinkime jis atsistojo pasėdus ir ištiesė nugarą.“
2. Perkeltinė reikšmė (įpratimas, rutina):
„Seniai pasėdus prie kompiuterio, pradėjo skaudeti pečiai.“
3. Apibūdinimas:
„Jos pasėdus veidas rodė nuovargį.“
Trumpai:
Vartojama apibūdinti ilgos sėdėjimo pasekmes – fizinę būseną ar įpratimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.