Pašalaitis – tai asmuo, kuris gyvena (dažniausiai laikinai) ne savo gimtojoje šalyje arba krašte, pabėgęs nuo karo, persekiojimo, sunkumų arba išvykęs dėl ekonominių, politinių priežasčių. Tai emocionaliai įkrautas terminas, kuris pabrėžia svetimumo, atskirties, ilgesio jausmą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Lietuviai, 1944 m. pabėgę nuo sovietų okupacijos ir gyvenę tremtyje Vakaruose, dažnai save laikė pašalaisiais.
2. Literatūrinis: Romane „Altorių šešėly“ (V. Mykolaitis-Putinas) veikėjas Vaclovas Austėja jaučiasi kaip pašalaitis tiek fizinėje tremtį, tiek dvasinėje atskirtybėje.
3. Šiuolaikinis: Emigrantas, dirbantis užsienyje dėl geresnio uždarbio, bet ilgėdamasis namų, gali jaustis kaip ekonominis pašalaitis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.