Nužvingėti – senas žodis, reiškiantis „nutilti, nurimti, nuslūgti“ (dažniausiai apie garsus, triukšmą).
Pavyzdžiai:
1. Visas triukšmas pagaliau nužvingėjo.
2. Kai muzika nužvingėjo, girdėjosi tik vėjo šnabždesys.
Pastaba:
Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: nutilti, nurimti, nuslūgti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.