„Naštva“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis naštą, krovinį, sunkų fizinį ar psichinį krūvį. Dažnai vartotas perkeltine prasme (pvz., emocinė naštva).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Arklys negalėjo nešti tokios didelės naštvos.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jautėsi didelė psichinė naštva po netekties.“
3. Senajame rašte:
Žodis sutinkamas senuosiuose tekstuose, pvz., Biblijos vertimuose („naštva“ kaip „našta“).
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „našta“, o „naštva“ laikoma archaizmu arba dialektizmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.