"Našlinis" – senas lietuviškas terminas, reiškiantis įpėdinį (pvz., sūnų ar dukterį, kurie nėra gimę šeimoje, bet buvo priimti kaip savi). Tai atitinka šiuolaikinį žodį "įvaikėlis" arba "įvaikintas vaikas".
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo paimtas iš našlaičio namų ir augintas kaip našlinis.
2. Senovėje našliniai dažnai turėdavo teises kaip gimę vaikai.
Trumpai: "Našlinis" = įvaikintas vaikas (istorinis/lietuviškas atitikmuo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.