„Naščiotė“ – tai lietuvių liaudies dainų žanras, kūdikio lopšinė, skirta naščios (nėščios) moters išgyvenimams, troškimams, baimėms ar svajonėms išreikšti. Dažnai dainuojama prieš gimdymą, siejama su ritualine praktika.
Pavyzdžiai:
1. Tipiškas pradžios eilėraštis:
"Aš naščiotė, naščiotė,
Ką aš darysiu, vaikelį?"
2. Temos:
– Nerimas dėl ateities:
"Ar sūrų duosiu, ar saldų?
Ar ašarų, ar medų?"
– Pragaiščio motyvas:
"Eisiu į mišką, užmigsiu po egle,
Ten rasit mamytę su kūdikiū."
Trumpai:
Tai emocingas žanras, jungiantis asmeninius jausmus ir kultūrinius lūkesčius, dažnai su melancholiška ar fatalistine nuotaika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.