"Naigurys" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "pajuoką, šaipą, išdaigą" arba "pajuokaujantį žmogų, pašaipų". Dažniausiai vartotas poetiniame ar liaudies stilistiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. "Tas jo naigurys nieko gero nereiškia" – reiškia, kad žmogaus pašaipa yra tuščia/blogo pobūdžio.
2. "Kalboje skambėjo lengvas naigurys" – kalboje buvo švelnus pajuokavimas.
3. "Jis visas – vienas naigurys!" – apie žmogų, kuris viską paverčia juokais ar šaipa.
Trumpai:
Tai pajuoka, šaipa arba pašaipus žmogus. Dabar vartojamas retai, daugiau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.