x
mugė|ti, muga, mugėjo tarm.
1. drebėti, virpėti: Dreba muga iš šalčio.
2. judėti, nenustygti vietoje. mugėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.