Minakandė – tai žodis, reiškiantis kalbantį, šnekantį daiktą (pvz., gyvūną, augalą, įrenginį), dažniausiai vaikų literatūroje ar pasakose, kur objektai įgyja žmogiškas savybes.
Pavyzdžiai:
1. Pasakoje „Alisa Stebuklų šalyje“ – šnekantys kortų lapai, šėšėlis.
2. Pasaka „Katinas batinkais“ – katinas, kalbantis su žmonėmis.
3. Animacinis filmas „Automobiliai“ – visos mašinos kalba ir jaučia.
4. Pasaka „Gaidys ir višta“ – gyvūnai kalba tarpusavyje.
Tai meninė priemonė, skirta padaryti pasaulį vaikiškesnį, magiškesnį ar pabrėžti idėją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.