linarautis

Linarautis – tai neoficialus, humoristiškas žodis, sudarytas iš žodžių linas (audinys) ir autis (įsivaizduoti, svajoti). Jis reiškia svajingą, melancholišką ar filosofinį nusiteikimą, kai žmogus pasineria į gilumas ar ilgesį, dažnai susijusį su praeitimi, atmintimi ar liūdesiu.

Pavyzdžiai:
1. Po susitikimo su vaikystės drauge apėmė linarautis – valandą sėdėjo prie albumo su senomis nuotraukomis.
2. Rudens lietus ir gili linarautis – puiki pora rašytojui.
3. Naktį apėmė linarautis, prisiminimai apie seną namą kaip gyvi.

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas kūrybinėje ar šnekamojoje kalboje, ne literatūrinėje normoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Linarautis – tai neoficialus, humoristiškas žodis, sudarytas iš žodžių linas (audinys) ir autis (įsivaizduoti, svajoti). Jis reiškia svajingą, melancholišką ar filosofinį nusiteikimą, kai žmogus pasineria į gilumas ar ilgesį, dažnai susijusį su praeitimi, atmintimi ar liūdesiu. Pavyzdžiai: 1. Po susitikimo su vaikystės drauge apėmė linarautis – valandą sėdėjo prie albumo su senomis nuotraukomis. 2. Rudens lietus ir gili linarautis – puiki pora rašytojui. 3. Naktį apėmė linarautis, prisiminimai apie seną namą kaip gyvi. Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas kūrybinėje ar šnekamojoje kalboje, ne literatūrinėje normoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.