lietuvininkai
Lietuvininkai – tai istorinis terminas, reiškiantis lietuvių kalbos vartotojus, gyvenusius Mažojoje Lietuvoje (istoriniame Prūsijos regione, dabartinės Kaliningrado srityje ir šiaurės rytų Lenkijoje). Jie buvo etniniai lietuviai, išlaikę lietuvių kalbą ir kultūrą, bet dėl politinių aplinkybių atskirti nuo Didžiosios Lietuvos.
Pagrindiniai bruožai:
- Kalbėjo mažlietuviais (prūsų lietuviais) tarme.
- Dauguma buvo evangelikai liuteronai (skirtingai nuo daugumos Didžiosios Lietuvos lietuvių, kurie buvo katalikai).
- Jų kultūra buvo paveikta vokiečių įtakos, bet išlaikė lietuvišką pagrindą.
Pavyzdžiai:
1. Kristijonas Donelaitis – garsiausias lietuvininkų atstovas, rašęs lietuviškai poemą „Metai“.
2. Lietuvininkų kraštas – istorinis regionas prie Nemuno žemupio ir Kuršių marių.
3. Kalba – jų tarmė buvo pagrindas pirmosioms lietuviškoms knygoms (pvz., Martyno Mažvydo katekizmas, išleistas Karaliaučiuje).
Pabaiga: Po II pasaulinio karo dauguma lietuvininkų buvo perkelti arba asimiliuoti, o jų regionas prijungtas prie TSRS (dabar Rusijos). Terminas dabar vartojamas istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.