kūlimas

Kūlimas – veiksmas, kai kas nors kūlia (stumia, traukia, verčia kristi), dažniausiai per jėgą ar staigų judesį.

Pagrindinės reikšmės:
1. Stumti/grūsti (pvz., kūlimas į šalį, į vandenį).
2. Versti kristi (pvz., kūlimas nuo kranto, kalno).
3. Perkelti jėga (pvz., kūlimas į kairę).

Pavyzdžiai:
- Jis kūlė akmenį nuo skardžio.
- Vaikai kūlė vienas kitą į baseiną.
- Vėjas kūlė valtį į krantą.

Sinonimai: stumti, grūsti, varyti.
Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar specifiniuose kontekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kulimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kūlimas – veiksmas, kai kas nors kūlia (stumia, traukia, verčia kristi), dažniausiai per jėgą ar staigų judesį. Pagrindinės reikšmės: 1. Stumti/grūsti (pvz., kūlimas į šalį, į vandenį). 2. Versti kristi (pvz., kūlimas nuo kranto, kalno). 3. Perkelti jėga (pvz., kūlimas į kairę). Pavyzdžiai: - Jis kūlė akmenį nuo skardžio. - Vaikai kūlė vienas kitą į baseiną. - Vėjas kūlė valtį į krantą. Sinonimai: stumti, grūsti, varyti. Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar specifiniuose kontekstuose.