kėsintis

Kėsintis – tai refleksyvinis veiksmažodis, reiškiantis pradėti ką nors daryti, imtis, griebtis (dažnai staigiai, energingai ar su noru).

Pavyzdžiai:
1. Jis kėsinosi į rankinį (griebėsi).
2. Vaikai kėsinosi statyti pilį iš smėlio (ėmėsi).
3. Nekėskis šito reikalo! (nesiimk).
4. Ji kėsinosi rašyti romaną (pradėjo imtis).

Pastaba: Dažniausiai vartojamas su prielinksniu į (kėsintis į ką) arba su veiksmažodžiu (kėsintis daryti).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kesintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kėsintis – tai refleksyvinis veiksmažodis, reiškiantis pradėti ką nors daryti, imtis, griebtis (dažnai staigiai, energingai ar su noru). Pavyzdžiai: 1. Jis kėsinosi į rankinį (griebėsi). 2. Vaikai kėsinosi statyti pilį iš smėlio (ėmėsi). 3. Nekėskis šito reikalo! (nesiimk). 4. Ji kėsinosi rašyti romaną (pradėjo imtis). Pastaba: Dažniausiai vartojamas su prielinksniu į (kėsintis į ką) arba su veiksmažodžiu (kėsintis daryti).