kalbus

Kalbus – tai žodis, reiškia kalbantį arba linkusį kalbėti. Dažniausiai vartojamas apie žmones, kurie mėgsta ar daug kalba.

Pavyzdžiai:
1. Jis labai kalbus vyras – visada turi pasakojimų.
2. Susitikime su kalba – ji yra linksma ir kalbus žmogus.
3. Per pokalbį pasirodė esąs gana kalbus, nors iš pradžių tylėjo.

Trumpai:
Kalbus = linkęs daug kalbėti, talkus, iškalbus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Terminas „kalbus“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šnekus, talkus, pasižymintis geru gabumu kalbėti“. Pavyzdžiai: 1. Jis buvo labai kalbus vyras, visada rasdavęs tinkamus žodžius. 2. Kalbus oratorius įtraukė visus klausytojus. Trumpai: „Kalbus“ – žymintis gerą kalbėjimo gabumą, dažniau vartotas senojoje literatūroje ar tarmėse.