Kabinimas – tai veiksmas, kai kas nors kabina (užkabina, pakabina) arba yra pakabinamas. Dažniausiai vartojama:
1. Tiesioginė reikšmė – fizinis daikto pakabinimas:
Vyras kabinėjo paveikslus ant sienos.
Kabinimas ant kablyje (pvz., drabužiai).
2. Perkeltinė reikšmė – sąlyginis arba neigiamas prisiėmimas:
Kabinimas ant pečių (apie atsakomybę, kaltę).
Kabinimas sąžinėje (sąžinės graužimas).
Trumpai: Kabinimas – pakabinimas fizine arba perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.