„Jaučiukas“ – tai mažybinė, švelni ar šmaikšti forma nuo žodžio „jautis“ (verslinis galvijas, ožys). Dažnai vartojama kaip prievardis ar pravardė, pabrėžiant tam tikrus savininko bruožus (pvz., tvirtumą, užsispyrimą).
Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje jį visi vadino jaučiuku dėl tvirtybės.
2. Susigrąžino sveikatą – dabar kaip jaučiukas!
3. Mano berniukas – tikras jaučiukas, nieko nebijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.