įvardinis

Įvardinis – tai būdvardis, sudarytas iš įvardžio ir pavyzdinio daiktavardžio, reiškiantis nekonkretų, bendrą požymį.
Reikšmė: rodo, kad daiktas yra „kažkokio tipo“, „kažkoks“, panašus į nurodytą pavyzdį.

Pavyzdžiai:
- įvardinė veislė – kažkokia (nežinoma ar nenurodyta) veislė;
- įvardinė lova – kažkokia lova (ne konkreti);
- įvardinis paukštis – kažkoks paukštis (bet kuris, neapibrėžtas).

Trumpai: žodis, nurodantis bendrą, nekonkretų daiktą pagal pavyzdinį pavadinimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivardinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įvardinis – tai būdvardis, sudarytas iš įvardžio ir pavyzdinio daiktavardžio, reiškiantis nekonkretų, bendrą požymį. Reikšmė: rodo, kad daiktas yra „kažkokio tipo“, „kažkoks“, panašus į nurodytą pavyzdį. Pavyzdžiai: - įvardinė veislė – kažkokia (nežinoma ar nenurodyta) veislė; - įvardinė lova – kažkokia lova (ne konkreti); - įvardinis paukštis – kažkoks paukštis (bet kuris, neapibrėžtas). Trumpai: žodis, nurodantis bendrą, nekonkretų daiktą pagal pavyzdinį pavadinimą.