Įsienis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalį, užsieniečią, žmogų iš kitos šalies ar krašto.
Pavyzdžiai:
- Senovėje įsieniais vadino pirklius, atvykstančius iš tolimų žemių.
- „Čia įsieniams nebuvo lengva apsistoti“ – sakydavo apie svetimus keliautojus.
- Kai kuriuose tekstuose įsienis gali reikšti ir priešą ar svetimą (nepažįstamą) žmogų.
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys yra užsienietis, svetimšalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.