Įplautis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsilaužėlį, įsibrovėlį (dažniausiai apie gyvūnus ar paukščius). Jis vartojamas kalbant apie svetimą, netikėtai atsiradusį ar įsibrovusį į kieno nors teritoriją ar būstą.
Pavyzdžiai:
1. Kaimynų katė – nuolatinis įplautis mūsų darže.
2. Vakar pastebėjau įplautį – voverę, kuri ėmė niuštinėti prie lango.
3. Ši varna – tikras įplautis, vis vagia kiaušinius iš vištyno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.