Įnoris reiškia įprotį, ypatingą polinkį ar pomėgį, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (pvz., keistą, įkyrų).
Pavyzdžiai:
1. Jis turi įnorį rūkyti po pietų. (įprotis)
2. Jos senelio įnoris – rinkti laikrodžius. (pomėgis)
3. Tai ne polinkis, o tikras įnoris! (keistas įprotis)
Trumpai: tai įprasta, kartkartėmis pernelyg išreikšta elgsena ar pomėgis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.