zvỹgti, -ia, -ė.
1. rėkti, žviegti: Kiaulė neėdusi zvỹgia, rėkia. Kiaulė – pasiutęs daiktas: jeigu tik pradėdavo lynot, tai zvỹgia, rėkia, kiek drūta, ir tiek, skverbias ant namų, ka neina išlaikyt.
2. nuolat skųstis, dejuoti, aimanuoti: O jau zvỹgt moka, o jau dejuot! Zvỹgia zvỹgia ir niekas neišeina: maišo vaikam protą bezvygdamà.
3. įkyriai prašyti, kaulyti: Jis manęs zvỹgė zvỹgė, kol nusivežiau į miestą. Paliauk zvỹgęs, vis tiek nieko negausi.
4. žliumbti, inkšti, verkšlenti: Vaikui tiktai zvỹgt – a diržo nori? Tik jau nezvỹk nezvỹk, į ežerą įmesiu.
išzvỹgti, -ia, ìšzvygė. išprašyti zvygiant: Zvygė zvygė ir ìšzvygė – turėjau atiduot. Zvygiau zvygiau ir išsìzvygiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.