išžvanginti

žvánginti (-yti), -ina, -ino. žvañginti. žvangėti.

1. skambinti, tarškinti. Žvángina dalgius, kad su pustykle pusto. Žvánginti lenciūgus, kardą velkant. Žvángina gelžius nū ryto lig vakaro. Žvángino stalčių žar žar žar, ieškojo vinikių a ko. Nekalk čia, nežvángyk į ausis. Lankiuku skimbt skimbt i žvángina. Nežvángina [tikintieji] kapeikų – po rublį, tris meta. Vakarą su gelžiniais žvánginsi, apsimausi su spynoms, išjosi penkis šešius arklius. Algas gauna, vien butelius žvángina (girtuokliauja) . Apie pečių puodais barškina, žvángina, o an stalo nėr kas deda. Karvės mūkė, žvangino saitus. Šuo nukorė snukį ir žvangindamas grandine nudūlino. Žvangina grandines katorgoj. Arkliai žvanguliais žvañgina, piršliai važiuoja. Gelžiniais žvangino, galvą ing sieną mušdams. Arkliai ėmė staiga nerimaut; jie prunkštavo ir žvangino grandinėmis. Lokys padavė Onytei raktelius ir liepė bėgioti po kambarį ir žvangyti rakteliais. Nors žvangina kardais ir geria vyną, žmonės tie kapus nešioja savo dvasioj. Motina žvangino ir šlameno pinigais. Ant skrynelės sėdėdama, žiedelius žvanginau. | Vėjai gauruotas eglių šakas sujudina, kankorėžius ima žvanginti. Ateis smertis nė nelaukant, o žvángina, o žvángina dalgį!. I karvės pamilžti neišeisi neužsirakinęs, taip i žvánginamos su užraktais. Meistras, ansai tura žvánginties, baldyties – ramiai čia nedarbuosys. Žvánginas su piningais, nebžino kur bedėti.

2. su žvangesiu, triukšmingai mesti, barškinti: Darbininkai lipa, meta, par langus žvángina [išvežtųjų] šėpus visokius, partapijonus. Žvánginsiu atgal tokius velnabačius, lai parsiunta geresnius [iš Amerikos]. Įpuolė, ka meta, žvángina, ka meta maišelį piningų.

3. smarkiai mušti: Ogi kitų pašiūrėje kulta – tie, išgirdę klyksmą, atbėgo su spragilais ir pradėjo žvangyt mano kuprą.
išžvánginti.

1. žvanginant išnešioti: Dešimts metų išžvangino jis retežius ant rankų.

2. žvanginant, su triukšmu išmesti: Tie vyrai pula, meta, partapijonus par langus išžvángino.

3. išdaužyti: Prisisprogę išžvángino langus, dures išvertė.
nužvánginti

1. žvanginant pagarsinti: Jau kuri kadė neatsigina piršlių, visas palanges nužvangino žvanguliais.

2. žvangant nueiti: Negi tie žmonės anuomet nužvangino supančioti į Sibirą.

3. žvanginant nuvesti: Kalno gatve kalinius nužvangino. Ir vėl tyla tylon sustingo.
pažvánginti

1. patarškinti: Pažvañgino po ausia pinigais. Gegutė kukuoja, pažvángink pinigine ant laimės. Smilgius įkišo ranką kišenėn ir pažvangino metaliniais pinigais. Pažvangino man prie ausies sidabrinių dešimtličių saują. Plikpetris, paėmęs pinigų maišelį, pažvangino, pakilnojo viena ranka, kita. Tačiau kaip jam pažvangino raktais, jis ir tos vilties neteko. Gerą mergą surasti – ne petelnę pažvánginti. Bagotą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais.

2. paskambinti (varpais): Klebonas veltuo pažvángino.
sužvánginti

1. sutarškinti, suskambinti: Girdžiu, šuva išlindo iš būdos, sužvañgino grandine, žiūrau, švinta. Iš slėptuvės palovėje ištraukęs dėžutę, sužvanginau ja taip, jog, rodos, viskas troboje sužvangėjo. Išsitraukei iš už juostos sūdoklį, sužvanginai per dalgio ašmenis. Kai tas kamanas sužvanginsiąs, tai atbėgsiąs gražiausias arklys. Kad tau reikės kuomet žirgo, išeik į laukus, sužvangink su kamanomis, ir tuoj jis atbėgs pabalnotas. Aukso raktus sužvanginau, bernelius viliojau. suvirpinti: Griaustinė vėl sužvangino trobos langus.

2. paskambinti (varpus, varpelius). |. Vakarinės saulės raudonos rankos kibo į medžių čiupras ir purtė jas smarkiai, sužvangindamos raudonais medžių viršūnių varpeliais.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvánginti</b> (-yti), -ina, -ino. žvañginti. žvangėti. <br/>1. <span class="explanation">skambinti, tarškinti</span>. Žvángina dalgius, kad su pustykle pusto. Žvánginti lenciūgus, kardą velkant. Žvángina gelžius nū ryto lig vakaro. Žvángino stalčių žar žar žar, ieškojo vinikių a ko. Nekalk čia, nežvángyk į ausis. Lankiuku skimbt skimbt i žvángina. Nežvángina [tikintieji] kapeikų – po rublį, tris meta. Vakarą su gelžiniais žvánginsi, apsimausi su spynoms, išjosi penkis šešius arklius. Algas gauna, vien butelius žvángina <span class="explanation"> (girtuokliauja) </span>. Apie pečių puodais barškina, žvángina, o an stalo nėr kas deda. Karvės mūkė, žvangino saitus. Šuo nukorė snukį ir žvangindamas grandine nudūlino. Žvangina grandines katorgoj. Arkliai žvanguliais žvañgina, piršliai važiuoja. Gelžiniais žvangino, galvą ing sieną mušdams. Arkliai ėmė staiga nerimaut; jie prunkštavo ir žvangino grandinėmis. Lokys padavė Onytei raktelius ir liepė bėgioti po kambarį ir žvangyti rakteliais. Nors žvangina kardais ir geria vyną, žmonės tie kapus nešioja savo dvasioj. Motina žvangino ir šlameno pinigais. Ant skrynelės sėdėdama, žiedelius žvanginau. | Vėjai gauruotas eglių šakas sujudina, kankorėžius ima žvanginti. Ateis smertis nė nelaukant, o žvángina, o žvángina dalgį!. I karvės pamilžti neišeisi neužsirakinęs, taip i žvánginamos su užraktais. Meistras, ansai tura žvánginties, baldyties – ramiai čia nedarbuosys. Žvánginas su piningais, nebžino kur bedėti. <br/>2. <span class="explanation">su žvangesiu, triukšmingai mesti, barškinti: </span> Darbininkai lipa, meta, par langus žvángina [išvežtųjų] šėpus visokius, partapijonus. Žvánginsiu atgal tokius velnabačius, lai parsiunta geresnius [iš Amerikos]. Įpuolė, ka meta, žvángina, ka meta maišelį piningų. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai mušti: </span> Ogi kitų pašiūrėje kulta – tie, išgirdę klyksmą, atbėgo su spragilais ir pradėjo žvangyt mano kuprą. <br/><b>išžvánginti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žvanginant išnešioti: </span> Dešimts metų išžvangino jis retežius ant rankų. <br/>2. <span class="explanation">žvanginant, su triukšmu išmesti: </span> Tie vyrai pula, meta, partapijonus par langus išžvángino. <br/>3. <span class="explanation">išdaužyti: </span> Prisisprogę išžvángino langus, dures išvertė. <br/><b>nužvánginti</b><br/>1. <span class="explanation">žvanginant pagarsinti: </span> Jau kuri kadė neatsigina piršlių, visas palanges nužvangino žvanguliais. <br/>2. <span class="explanation">žvangant nueiti: </span> Negi tie žmonės anuomet nužvangino supančioti į Sibirą. <br/>3. <span class="explanation">žvanginant nuvesti: </span> Kalno gatve kalinius nužvangino. Ir vėl tyla tylon sustingo. <br/><b>pažvánginti</b><br/>1. <span class="explanation">patarškinti: </span> Pažvañgino po ausia pinigais. Gegutė kukuoja, pažvángink pinigine ant laimės. Smilgius įkišo ranką kišenėn ir pažvangino metaliniais pinigais. Pažvangino man prie ausies sidabrinių dešimtličių saują. Plikpetris, paėmęs pinigų maišelį, pažvangino, pakilnojo viena ranka, kita. Tačiau kaip jam pažvangino raktais, jis ir tos vilties neteko. Gerą mergą surasti – ne petelnę pažvánginti. Bagotą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais. <br/>2. <span class="explanation">paskambinti (varpais): </span> Klebonas veltuo pažvángino. <br/><b>sužvánginti</b><br/>1. <span class="explanation">sutarškinti, suskambinti: </span> Girdžiu, šuva išlindo iš būdos, sužvañgino grandine, žiūrau, švinta. Iš slėptuvės palovėje ištraukęs dėžutę, sužvanginau ja taip, jog, rodos, viskas troboje sužvangėjo. Išsitraukei iš už juostos sūdoklį, sužvanginai per dalgio ašmenis. Kai tas kamanas sužvanginsiąs, tai atbėgsiąs gražiausias arklys. Kad tau reikės kuomet žirgo, išeik į laukus, sužvangink su kamanomis, ir tuoj jis atbėgs pabalnotas. Aukso raktus sužvanginau, bernelius viliojau. <span class="explanation">suvirpinti: </span> Griaustinė vėl sužvangino trobos langus. <br/>2. <span class="explanation">paskambinti (varpus, varpelius). |</span>. Vakarinės saulės raudonos rankos kibo į medžių čiupras ir purtė jas smarkiai, sužvangindamos raudonais medžių viršūnių varpeliais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.