išžaižaruoti

žaĩžaruoti, -uoja, -avo. žaižarúoti, -úoja, -ãvo.

1. žėruoti, spindėti, žibėti: Nuodėguliai vėl pradėjo žaižarúot. Trobo [je] šilta, krosnis žaižarúoja. Padėjo nuodėgulį lauke, vakare žiūri – dar žaižarúoja. Sustvėrė replėmis dalgį už smaigalio, o pentį įkišo į žaižaruojančias anglis. Iš ugnies ištrauktas rąstas žaižaruodamas bando įsiliepsnoti. Tik ugnelė dar ilgai žaižaruoja, nušviesdama čia pat kniūbsantį alksnio krūmelį. Atsisveikinimo laužas ne liepsnojo, o tik žaižaravo, nes didelio laužo kurti nebuvo leista.

2. atsispindėti, skleisti šviesą: Jau greit saulė tekės, antai iš visų kraštų žaĩžaruoja. Tolimas, ryškus saulėlydis lyg parverstas žarijų puodas ilgai žaižaravo galulaukiuose.

3. atmušti spindulius, švytėti atmušama šviesa, blizgėti: Ilgai jie abu stovėjo ant kalno ir žiūrėjo į ežero žaižaruojantį vandens plotą. Saulė anapus senamiesčio bokštų jau leidosi, ir Nemunas žaižaravo jos atspindžiais. Visais brangakmeniais tviska žaižaruoja sniegas. | Senieji ir jaunieji turi išeiti į literatūros laukus, į kovą tik su švariais ir žaižaruojančiais saulėje ginklais.

4. rausti. Gaši merga žaižarúo [ja].

5. švytėti kokiu nusiteikimu, reikšti tam tikrą nuotaiką. Net akys jam žaĩžaravo (iš piktumo). Nusispjovė į delną, kepurę pasismaukė ant pakaušio, išraudonavęs kaip gaidys, net akys jam žaižaravo. Berniokai nevengdavo jos žaižaruojančio žvilgsnio. Jis buvo mėlynų akių, kuriose išdidumas žaižaravo. Jie eis per gyvenimą tiesūs ir svetimi, o mirs žaižaruojančiom akim. Jo akys iš piktumo žaĩžaruoja. tavaruoti, mirguliuoti: Davė kumščia į akį, kad net ėmė žaĩžaruot. [Žvirblis] kad pradėjo nagais kapstyti žemę, kad pradėjo grumstus mėtyti ir trupinti, net akys žaižaravo, į tokį darbininką bežiūrint.
išžaĩžaruoti. kurį laiką žaižaruoti .
pažaĩžaruoti. pažaižarúoti.

1. kurį laiką žaižaruoti .

2. kurį laiką akinančiai švytėti.

3. piktai pasižiūrėti, pažvairuoti.
sužaĩžaruoti. sužaižarúoti.

1. suspindėti, sužėruoti, sužibėti.

2. atmušti spindulius, sublizgėti: Sužaižaruoja brangūs akmenėliai ausų speniukuose. Kai marias sukausto skambantis ledas, sniego gėlėmis sužaižaruoja kopų sniegynai. sumirgėti, sutavaruoti: Tik sužaižarãvo akėse ir pranyko. [Mergaitė] šėrė jam per veidą, net akyse sužaižaravo.

3. sušvytėti kokiu nusiteikimu, subliksėti: Kazokų, išvydusių merginas, akys virte užvirė, sužaižaravo. Po storais šarmotais antakiais sužaižaravo Mantvilo akys. Katė spruko pro mane sužaižaravusi tamsoje žaliomis akimis.
užžaĩžaruoti, užžaižarúoti. sužaižaruoti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žaĩžaruoti, </b>-uoja, -avo. žaižarúoti, -úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">žėruoti, spindėti, žibėti: </span> Nuodėguliai vėl pradėjo žaižarúot. Trobo [je] šilta, krosnis žaižarúoja. Padėjo nuodėgulį lauke, vakare žiūri – dar žaižarúoja. Sustvėrė replėmis dalgį už smaigalio, o pentį įkišo į žaižaruojančias anglis. Iš ugnies ištrauktas rąstas žaižaruodamas bando įsiliepsnoti. Tik ugnelė dar ilgai žaižaruoja, nušviesdama čia pat kniūbsantį alksnio krūmelį. Atsisveikinimo laužas ne liepsnojo, o tik žaižaravo, nes didelio laužo kurti nebuvo leista. <br/>2. <span class="explanation">atsispindėti, skleisti šviesą: </span> Jau greit saulė tekės, antai iš visų kraštų žaĩžaruoja. Tolimas, ryškus saulėlydis lyg parverstas žarijų puodas ilgai žaižaravo galulaukiuose. <br/>3. <span class="explanation">atmušti spindulius, švytėti atmušama šviesa, blizgėti: </span> Ilgai jie abu stovėjo ant kalno ir žiūrėjo į ežero žaižaruojantį vandens plotą. Saulė anapus senamiesčio bokštų jau leidosi, ir Nemunas žaižaravo jos atspindžiais. Visais brangakmeniais tviska žaižaruoja sniegas. | Senieji ir jaunieji turi išeiti į literatūros laukus, į kovą tik su švariais ir žaižaruojančiais saulėje ginklais. <br/>4. <span class="explanation">rausti</span>. Gaši merga žaižarúo [ja]. <br/>5. <span class="explanation">švytėti kokiu nusiteikimu, reikšti tam tikrą nuotaiką</span>. Net akys jam žaĩžaravo (iš piktumo). Nusispjovė į delną, kepurę pasismaukė ant pakaušio, išraudonavęs kaip gaidys, net akys jam žaižaravo. Berniokai nevengdavo jos žaižaruojančio žvilgsnio. Jis buvo mėlynų akių, kuriose išdidumas žaižaravo. Jie eis per gyvenimą tiesūs ir svetimi, o mirs žaižaruojančiom akim. Jo akys iš piktumo žaĩžaruoja. <span class="explanation">tavaruoti, mirguliuoti: </span> Davė kumščia į akį, kad net ėmė žaĩžaruot. [Žvirblis] kad pradėjo nagais kapstyti žemę, kad pradėjo grumstus mėtyti ir trupinti, net akys žaižaravo, į tokį darbininką bežiūrint. <br/><b>išžaĩžaruoti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žaižaruoti</span> </span>. <br/><b>pažaĩžaruoti</b>. pažaižarúoti. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žaižaruoti</span> </span>. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką akinančiai švytėti</span>. <br/>3. <span class="explanation">piktai pasižiūrėti, pažvairuoti. </span> <br/><b>sužaĩžaruoti</b>. sužaižarúoti. <br/>1. <span class="explanation">suspindėti, sužėruoti, sužibėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">atmušti spindulius, sublizgėti: </span> Sužaižaruoja brangūs akmenėliai ausų speniukuose. Kai marias sukausto skambantis ledas, sniego gėlėmis sužaižaruoja kopų sniegynai. <span class="explanation">sumirgėti, sutavaruoti: </span> Tik sužaižarãvo akėse ir pranyko. [Mergaitė] šėrė jam per veidą, net akyse sužaižaravo. <br/>3. <span class="explanation">sušvytėti kokiu nusiteikimu, subliksėti: </span> Kazokų, išvydusių merginas, akys virte užvirė, sužaižaravo. Po storais šarmotais antakiais sužaižaravo Mantvilo akys. Katė spruko pro mane sužaižaravusi tamsoje žaliomis akimis. <br/><b>užžaĩžaruoti, </b>užžaižarúoti. sužaižaruoti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.