.
vykė́ti, vỹki (vỹkia, -ė́ja), -ė́jo. mušti; . veikėti: Aš vykiù smailų katiną negyvai. Smailų katiną vykėk, mušk.
išvykė́ti. išvaryti, išguiti: Aš tavi par duris išvykė́siu.
pavykė́ti. privykėti: Aš aną pavykėsu. Tilvikas žvirblį pavykė́jo, plunksnos sudulkėjo (padulkėjo).
privykė́ti. priveikėti: Ana vykė́te privykė́jo vagiulką, t. y. staigu antpuolusi mušė su pagaliu. Ana privykė́jo šunį smailų negyvai. Privykė́ti yra staigu primušti. Katinai privykė́ [ja] mūsų katiną. Tilviks žvirblį privykė́jo, plunksnos padulkėjo. Aš aną privykėsu. Ten anus i privykė́jo, i pradėjo iš ten anie. grįžti, atbuli, atbuli. prikamuoti, prikankinti: Kai privykė́s gerai, žinos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.