võgryti, -ija, -ijo
1. vograuti 4: Ponas gali netikėt, – ką aš žinau, tą ir vogriju. Nė jis nieko išmano, nė ką, võgrija niekus.
2. prašyti, kaulyti: Nu tai jie ėmė jį vogryt vogryt ir išvogrijo šitą staladengėlę.
išvõgryti.
1. išpasakoti: Nors retai, ale išvõgrija da ką.
2. iškaulyti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.