vìnklioti, -ioja, -iojo, viñklioti, vinklióti, -iója, -iójo.
1. pinklioti, painioti, gudrauti: Žinojau: vinklios, kaip žaltys raitysis išsisukinėdamas. Jis vinkliojas, nor išsivinklioti, ale sugaus jo melą.
2. kreivai dėstyti, kleivoti: Vyriškis žiūrėjo, kaip liesas ir išstypęs berniūkštis bėga link jo, nevikriai vinkliodamas kojas.
išvìnklioti, išviñklioti.
1. išpainioti, išpinklioti, iškilpoti: Zuikis išvìnkliojo, išpinkliojo pėdas (kad medžioklis nesusektų). Iš užgulusių nelaimių išsivinklioti.
2. išpainioti, išnagrinėti, išaiškinti: Žodžius įvairius išvinklioti. Neišviñkliojamas. Jeigu jie toki gudragalviai, tai turi viską išvinklioti.
3. netvirtu žingsniu išeiti, iškleivoti: Senis pasibruko po pažastim maišą ir be jokio „sudiev“ išvinkliojo pro duris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.