išvė̃palūpis, -ė. mėgstantis negražiai kalbėti, nepraustaburnis: Baisus iš jo išvė̃palūpis: kas užejo jam ant liežuvio, tas ir išejo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.