veksė́ti, vèksi, -ė́jo.
1. miksėti, neaiškiai kalbėti: Nuo susmušimo berniokas pradėjo veksė́t. [Vaikas] veksės veksės, kol pasakis žodį. Vèksi vèksi, kai žadą ažkandęs.
2. negražiai, neįprastai kalbėti: Kokia mūs ūturka: veksiù, kap mus bobutės išmokė. Aš ne šimonietiškai – adomietiškai kalbu, veksiù. Nuo saliečių vèksi vèksi, ne teip jau kalba [kaip čia]. Eik, aveliakoje, neveksėjus!
išveksė́ti, ìšveksi, -ė́jo. veksint pasakyti: Kole anas žodį ìšveksi, tai jo i pyktis razsileja. Teip anas užsikarštinęs, kad nebeìšveksi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.