išūžčioti

ū́žčioti, -ioja, -iojo.

1. su ūžesiu smarkiai judėti srovėmis, bangomis, plaktis: Tik žiūrau – ū́žčioja liepsna iš kamino. Antai jau laivas keliasi ir bangos ūžčioja. Jeigu audra pasikels, vėjas ūžčios, bangos šėls. Ir ūžčioja dar sūkuriai spindulingi. su ūžesiu mosuoti: Ant kalnelio, vėjų pakraigėje, smarkiai ūžčioja malūnų sparnai.

2. pulsuoti, plakti: Gyslomis ūžčioja kraujas. Ūžte ūžte širdis mano ū́žčioja, kad bijau arba nedrįstu įeiti pas jąsias. purtytis, krūpčioti, virpėti (nuo šalčio): Regi, kap ū́žčioja. Br… ūžčioja, vis dėlto prausias, o jaunas kraujas muša į veidą. | Giria ūžčioja nuo vėjo, vėjas girioj šokinėja. eiti (per kūną) . Tims nedorims stribokams ūžčio [ja] baimė par kailį. Graudu, ašarojasi akys ir bailė ūžčioja per kailį: ar tesės? Virpulys ūžčioja per visą kūną, prakaitas muša. Žalsvos akys spigina Gediminą su tokiu rūsčiu, kad šiurpas ūžčioja nugara.

3. ūžti 10: Ūžt ūžt visa salė tik ū́žčio [ja]. Aimanuoja, ūžčioja [moterys],
lyg būtų pačios vežiman kritusios.

4. su pertrūkiais leisti dusulingą garsą. Linksmos kiaulės ū́žčioja, kriuguoja bėgdamos namoniui, kad pasibaido.

5. sūpuoti: Kiti su panelėm, o jis tai vaikus ū́žčioja. Visąnakt [vaiką] ū́žčiojau ant rankų, ir neužmigo. Paimdavau jį kartais ant rankų ir taip pradėdavau ūžčioti, kad vaikui net ašaros imdavo trykšti nuo juoko. Kad jie nebijo teip ū́žčiotis!
išū́žčioti. išsūpuoti: Kad tik juodviejų niekas neišskirtų, niekas neatimtų tos laimės išūžčiotos.
nuū́žčioti. ūžčiojant nubėgti: Piemenė paršų neišgano, vakar kelis kartus nuū́žčiojo į javus.
paū́žčioti.

1. paūžti 1: [Telefono vielos] klaikiai paūžčiodamos kaukė.

2. su pertrūkiais leisti dusulingą garsą: Kiaulės pasiū́žčiodamos bėga namo. Aičvaras tai, sako, toks ugninis pagaikštis, oru lekia pasiūžčiodamas.

3. pasūpuoti: Eikš, Birut, paū́žčiosiu aukštai aukštai. Nesupk visą laiką vienodai, ale paū́žčiok, matai, kad vaikas nenustoja rėkt. Senelis pagavo mane, pakėlė nuo žemės, pabučiavo, paūžčiojo. Elena padėjo vyną, užkandį, atsisėdo į sofą, pasiūžčiojo.
suū́žčioti.

1. suūžti 1: Ir ugniakuro liepsna, iš degėsių šokdama, tai suūžčios, tai sušvis.

2. imti ūžčioti, virpčioti: Sugirgždės šulinių svirtys, suūžčios nuo šalto vandens žmonės prie šulinio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū́žčioti, </b>-ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">su ūžesiu smarkiai judėti srovėmis, bangomis, plaktis: </span> Tik žiūrau – ū́žčioja liepsna iš kamino. Antai jau laivas keliasi ir bangos ūžčioja. Jeigu audra pasikels, vėjas ūžčios, bangos šėls. Ir ūžčioja dar sūkuriai spindulingi. <span class="explanation">su ūžesiu mosuoti: </span> Ant kalnelio, vėjų pakraigėje, smarkiai ūžčioja malūnų sparnai. <br/>2. <span class="explanation">pulsuoti, plakti: </span> Gyslomis ūžčioja kraujas. Ūžte ūžte širdis mano ū́žčioja, kad bijau arba nedrįstu įeiti pas jąsias. <span class="explanation">purtytis, krūpčioti, virpėti (nuo šalčio): </span> Regi, kap ū́žčioja. Br… ūžčioja, vis dėlto prausias, o jaunas kraujas muša į veidą. | Giria ūžčioja nuo vėjo, vėjas girioj šokinėja. <span class="explanation">eiti (per kūną) </span>. Tims nedorims stribokams ūžčio [ja] baimė par kailį. Graudu, ašarojasi akys ir bailė ūžčioja per kailį: ar tesės? Virpulys ūžčioja per visą kūną, prakaitas muša. Žalsvos akys spigina Gediminą su tokiu rūsčiu, kad šiurpas ūžčioja nugara. <br/>3. ūžti 10: Ūžt ūžt visa salė tik ū́žčio [ja]. Aimanuoja, ūžčioja [moterys], lyg būtų pačios vežiman kritusios. <br/>4. <span class="explanation">su pertrūkiais leisti dusulingą garsą</span>. Linksmos kiaulės ū́žčioja, kriuguoja bėgdamos namoniui, kad pasibaido. <br/>5. <span class="explanation">sūpuoti: </span> Kiti su panelėm, o jis tai vaikus ū́žčioja. Visąnakt [vaiką] ū́žčiojau ant rankų, ir neužmigo. Paimdavau jį kartais ant rankų ir taip pradėdavau ūžčioti, kad vaikui net ašaros imdavo trykšti nuo juoko. Kad jie nebijo teip ū́žčiotis! <br/><b>išū́žčioti</b>. <span class="explanation">išsūpuoti: </span> Kad tik juodviejų niekas neišskirtų, niekas neatimtų tos laimės išūžčiotos. <br/><b>nuū́žčioti</b>. <span class="explanation">ūžčiojant nubėgti: </span> Piemenė paršų neišgano, vakar kelis kartus nuū́žčiojo į javus. <br/><b>paū́žčioti</b>. <br/>1. paūžti 1: [Telefono vielos] klaikiai paūžčiodamos kaukė. <br/>2. <span class="explanation">su pertrūkiais leisti dusulingą garsą</span>: Kiaulės pasiū́žčiodamos bėga namo. Aičvaras tai, sako, toks ugninis pagaikštis, oru lekia pasiūžčiodamas. <br/>3. <span class="explanation">pasūpuoti: </span> Eikš, Birut, paū́žčiosiu aukštai aukštai. Nesupk visą laiką vienodai, ale paū́žčiok, matai, kad vaikas nenustoja rėkt. Senelis pagavo mane, pakėlė nuo žemės, pabučiavo, paūžčiojo. Elena padėjo vyną, užkandį, atsisėdo į sofą, pasiūžčiojo. <br/><b>suū́žčioti</b>. <br/>1. suūžti 1: Ir ugniakuro liepsna, iš degėsių šokdama, tai suūžčios, tai sušvis. <br/>2. <span class="explanation">imti ūžčioti, virpčioti: </span> Sugirgždės šulinių svirtys, suūžčios nuo šalto vandens žmonės prie šulinio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.