utėliáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo.
1. rinkti utėles: Ką čia dirbi, gal utėliáuni?. I vienos nėr utėlės, nei utėliáujamės, nei niek. Perdien utėliáunas. Ar kurčias esi, ar utėliaujies ten, kad nieko nebegirdi? | Utėliãvos utėliãvos sustoję vilkai. Priešu saulę utėliáunas, krapštos varnos. Eik sau namo su pačia utėliautis.
2. čiupinėti rankiojant utėles, jų ieškant, utinėti: Jau dvi dienos kap neutėliáuta galva. Ubagas utėliãvo marškinius.
3. uoliai ieškoti, šniukštinėti: Ko utėliáuni? Nieko čia nerasi.
išutėliáuti
1. išrinkti utėles. . Išsiutėliáuk marškinius, tai neskrapštysi vienodai.
2. išsigaudyti utėles: Kasais, kasais, gal yr daug utėlių, išsiutėliáuk.
3. uoliai išieškoti, iššniukštinėti: Surenka senis visus lupatus – teip išutėliáuna. Paltą išieškojo, iškudinėjo, išutėliãvo. Gerai biržynėlį išutėliavaũ, o grybų ir ana da rado.
nuutėliáuti. nurinkti utėles.
pautėliáuti
1. pačiupinėti rankiojant utėles, jų ieškant: Elenytė ir sako: – Pautėliáuk man galvą. Galvą man niežti, šukų neturiu, tai nor pautėliáuk.
2. pasiieškoti utėlių: Eik, pasiutėliáuk, apstotas utėlių! Kad tik kas neateitų, aš pasiutėliáusiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.