.
ūtãrinti (-yti), -ina, -ino, ū̃tarinti. ūtaryti:
1. Sėdomės ir ūtãrinam. Kap mažiukė buvau, utãrinau lietuviškai. Seniau visi čia ū̃tarino tik lietuviškai, gudiškai nejunkė. Tu geriau ū̃tarini kap aš. Sa dviemi bobomi ū̃tarinau. Kap panumirdinėj [o] bočiai, tai jau neū̃tarina palietuviškai. Maža ūtãryk, daugiau tylėk.
2. Ką tu čia niekus ūtãrini.
apsiūtãrinti susitarti: Tep apsiū̃tarino kolchoze.
įūtãrinti. įkalbėti: Maža ką jam inūtãrytai.
išūtãrinti. išūtaryti: Anielas tei išūtarino.
paūtãrinti. paūtaryti:
1. Iš penkto iš dešimto paū̃tarino (pakalbėjo kaip pakliuvo, be sąryšio) . Tadum paūtãrysim su tavim. Dešimt mėnų slūžijau, nėr su kuoj pasiū̃tarint.
2. Tamošius man ir paūtãrino tą naujieną. Tai ką čia paūtãrinatės susėdę kampe?
pérūtarinti. perūtaryti: Atsigulė ir pusę giesmelės pérūtarino.
praūtãrinti. prakalbėti: Ir joj praūtarino, toj višta in jį.
užūtãrinti. užūtaryti:
1. Jūs žuū̃tarinot, ir ana. pražuvo.
2. Anyta su marčia užsiūtãrino, apie bėdas, vargelius šneka.
3. Any ažsiū̃tarino, kap ižduoti Asilką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.