ūkininkáuti (-nykáuti), -áuja (-áuna), -ãvo. ū́kininkauti, -auja, -avo
1. būti ūkininku, tvarkyti žemės ūkį: Nuo to laiko jau pradėjau ūkinykáut su mama kartu. Ne visi ū́kininkai suprato ūkininkáuti. Ūkinykáut imčia, jei būčia jaunesnis. Vienintelis [amtmonas] nori mane gėdinti dėl to, kad aš tokiame [sename] amžiuje nebegaliu pradėti iš naujo ūkininkauti. XVI a. pradžioje ten dar buvo nemaža neįdirbtos žemės, laisvos nedraudžiamos girios, dar buvo ūkininkaujama lydymais. Kaimas ūkininkavo trim laukais. Ūkininkauti – tai ne vyžas pinti ir ne tvorą tverti.
2. šeimininkauti, tvarkyti: Mūsų fabrikas tiekia žaliavą kelioms naujai ūkininkaujančioms įmonėms.
apsiūkininkáuti. įsigyti ūkį, pradėti ūkininkauti.
įsiūkininkáuti. įsiū́kininkauti. tapti geru ūkininku: Būtum jau įsiūkininkavęs iki šiol, kad mes nebūtum padidinę nuomos laiko. Aš sodžiuje negalėčia įsiūkininkáuti.
išūkininkáuti.
1. kurį laiką ūkininkauti: Penkerius metus jis išūkininkãvo šitam ūkyje.
2. ūkininkaujant išnaudoti, iškirsti: Tos sengirės besama tik siauri ruoželiai ant abiejų [Ratnyčios] krantų, toliau ji išūkininkauta, bet jau kas liko, tai liko.
nuūkininkáuti
1. išbūti ūkininku, paūkininkauti: Ūkininkauju šituos namuos ir nežinau, kaip nuūkininkausiu.
2. nusišeimininkauti, nuskursti: Ne vienas karštai pasigrobęs [žemę] greit nusiūkininkãvo, atsikando.
paūkininkáuti. kurį laiką būti ūkininku, šeimininkauti: O tėvelį primokyk, kad turėtų kantrybės ir pats vienas paūkininkautų, kol dukrelė sugrįš. Tokis išsižiojęs, kušlius, ar jis paūkinykaũs, ar ką padaris.
praūkininkáuti
1. praleisti laiką ūkininkaujant: Tuometinis smuklininkas bei bažnyčios seniūnas Šlikeris … buvo praūkininkavęs [Tolminkiemyje] daugelį metų.
2. ūkininkaujant netekti: Praūkininkáusi i sveikatą, i piningus, jei toks išvėsęs.
priūkininkáuti
1. pakankamai ilgai ūkininkauti. .
2. ūkininkaujant ką pasiekti. . Prisiūkinykãvo Sibirą, tiek to gerumo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.