šveñkšti, -čia, -tė. švankšti:
1. Kūdikis, sirgdamas ant kaklinės, šveñkštė. Parsišaldė, tai dabar ir šveñkščia kosėdamas. Ko čia švenkštì? Tik šveñkščia ir stena lovoj susirietęs. Jis lyg padusus kumelė šveñkščia tik, vos pašneka. Kad ir šveñkščia, bet pypkis iš dantų neina. Vargonai pradeda švenkšti kaip arklys patraukintas.
2. Užkimęs šveñkščia. Šveñkščia kaip antis, visai nepakalba. Šiandien švenkščiù kaip zelzinas. būti kimiam, švarkščiančiam. Ji pravirko, ėmė žliumbti švenkščiančiu balsu. | Šveñkščia gerklėje, kad brantus tur. Jo balsas šveñkščias. Man gerklė šveñkščias.
3. Gaigalas šveñkščia.
4. ūžti, šnypšti, cypti: Tas vėjas šveñkščia, langines klebena, teip baisu. Man prieš kokį orą ūžia, šveñkščia par ausis. Skrepliuoju, pradeda šveñkšti, šveñkšti [krūtinėje].
iššveñkšti, -čia, ìššvenkštė. švenkščiant ištarti, prašnekėti: Vos iššveñkščia. Vos atgaudamas kvapą iššvenkščia.
pašveñkšti, -čia, pàšvenkštė. švenkščiant pasakyti: Jis daug netiesos pašvenkščia.
sušveñkšti, -čia, sùšvenkštė. sušvankšti 2: Lyg vilkas išsišiepęs, sušvenkštė pro dantis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.