iššvelpti

.
švel̃pti, -ia, -ė (svelpt)

1. švilpti 1: Ka pradėjo vaikizgaliai an kiemo švel̃pti! Senas vyras, ir švel̃pa. Kažin kas ten švel̃pia? Švelpdami susišaukdavę piktas dvasias. Švelpia kai velniai po peklą. Švelpa piščiolkelės (švilpynės) . Nèšvelpas tavo zabovikė. Nesa visi, kurie per Babiloniją praeis, nusistebės ir švelps ant visų jos vargų. Visi tavo neprieteliai … švelpia pryš tave, rodo dantis. švilpėti: Tavo žodžiai iš dulkių (iš po žemių) švilpės (šnibždės, švibždės, švelps). Jeng tavo kalba iš dulkių švelptų.

2. švilpti 6: Švel̃pa vėjis po trobą. Šis teip lėkęs, teip lėkęs – tik švelpiąs vėjas pagal ausis.

3. švilpti
7. Leka laikas švel̃pdamas (greitai) – vis arčiau grabo. Švelpdamì leka piningai, negal sutūrėti.

4. švilpti 9: Švel̃pa su vėjais nu kalno [slidininkai]. Žmogaus gyvenimas švelptè prašvelpa, nieko nejuntas.

5. švilpti 12: Švel̃pk visus šlamus iš trobos.
švel̃pia [vė́jai] galvojè (po gálvą) . Vyrai neremti, vė́jai vis po gálvas švel̃pa, nors [būtų] i seniausis. Vyrų galvosè švel̃pa – tūkstantėms leka į putbolą vypsoti, i ka da ramiai sėdėtų!
atšvel̃pti, -ia (àtšvelpia), àtšvelpė. atšvilpti 6: Įsėsu į kokią mašinikę ir atšvel̃psu kumet.
įšvel̃pti, -ia, į̃švelpė; įšvilpti
3.
iššvel̃pti, -ia (ìššvelpia), ìššvelpė

1. iššvilpti 4: Iššvel̃pti (iššaudyti) visus pijokus iš kulkosvaidžio!

2. iššvilpti 5: Ìššvelpė į aną pusę, tik po karo atsišaukė.

3. iššvilpti 7: Du šimteliai kaip švelpte ìššvelpa, nieko nėra.
nušvel̃pti, -ia (nùšvelpia), nùšvelpė

1. nušvilpti 1: Nùšvelpė nùšvelpė pamatęs tokią betvarkę. Vaikis tavi apsuks i nusišvel̃ps – kas tokims!

2. nušvilpti 7: Įskvernavo į mašinelę i nùšvelpė.
pašvel̃pti, -ia (pàšvelpia), pàšvelpė. pašvilpti 10: Nieko nebijau: gaunu pensiją, turu trobikę – pašvel̃pkiat!
pašvel̃pk į úodegą nieko nepadarysi: Pašvel̃pk į úodegą – nebėr piningų!
prašvel̃pti, -ia (pràšvelpia), pràšvelpė

1. prašvilpti
3. Jaunysta pràšvelpa, i nejuntas. Dešimt metų pràšvelpė kaip viena diena.

2. prašvilpti 4: Pràšvelpė i gyvenimą, i viską.
prišvel̃pti, -ia (prìšvelpia), prìšvelpė. prišvilpti 3: Nešvelpk, velnią prišvel̃psi!
sušvel̃pti, -ia (sùšvelpia), sùšvelpė. sušvilpti:

1. Sùšvelpa i pamo [ja] su ranka – ekšen! Eini [per gatvę] ne vieto [je] – Vilniuo [je] milicninkas sùšvelpa! Pati išėjo ant prydurio, sušvelpė – ir kad prilėkė velnių daugybė! išduoti kokį kviečiamą ženklą: Sùšvelpa vaikis, i leka tujau. išduoti švilpesį. Paėmė tą švilpiuką, ka tas švilpiukas sušvel̃pęs jai baisiausiai!

2. Nešvelpk – visus velnius sušvel̃psi!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>švel̃pti, </b>-ia, -ė (svelpt) <br/>1. švilpti 1: Ka pradėjo vaikizgaliai an kiemo švel̃pti! Senas vyras, ir švel̃pa. Kažin kas ten švel̃pia? Švelpdami susišaukdavę piktas dvasias. Švelpia kai velniai po peklą. Švelpa piščiolkelės <span class="explanation"> (švilpynės) </span>. Nèšvelpas tavo zabovikė. Nesa visi, kurie per Babiloniją praeis, nusistebės ir švelps ant visų jos vargų. Visi tavo neprieteliai … švelpia pryš tave, rodo dantis. švilpėti: Tavo žodžiai iš dulkių <span class="explanation"> (iš po žemių) </span> švilpės (šnibždės, švibždės, švelps). Jeng tavo kalba iš dulkių švelptų. <br/>2. švilpti 6: Švel̃pa vėjis po trobą. Šis teip lėkęs, teip lėkęs – tik švelpiąs vėjas pagal ausis. <br/>3. švilpti 7. Leka laikas švel̃pdamas <span class="explanation"> (greitai) – </span> vis arčiau grabo. Švelpdamì leka piningai, negal sutūrėti. <br/>4. švilpti 9: Švel̃pa su vėjais nu kalno [slidininkai]. Žmogaus gyvenimas švelptè prašvelpa, nieko nejuntas. <br/>5. švilpti 12: Švel̃pk visus šlamus iš trobos. <br/><b> švel̃pia [vė́jai] galvojè (po gálvą) </b>. Vyrai neremti, vė́jai vis po gálvas švel̃pa, nors [būtų] i seniausis. Vyrų galvosè švel̃pa – tūkstantėms leka į putbolą vypsoti, i ka da ramiai sėdėtų! <br/><b>atšvel̃pti, </b>-ia (àtšvelpia), àtšvelpė. atšvilpti 6: Įsėsu į kokią mašinikę ir atšvel̃psu kumet. <br/><b>įšvel̃pti, </b>-ia, į̃švelpė; įšvilpti 3. <br/><b>iššvel̃pti, </b>-ia (ìššvelpia), ìššvelpė<br/>1. iššvilpti 4: Iššvel̃pti <span class="explanation"> (iššaudyti) </span> visus pijokus iš kulkosvaidžio! <br/>2. iššvilpti 5: Ìššvelpė į aną pusę, tik po karo atsišaukė. <br/>3. iššvilpti 7: Du šimteliai kaip švelpte ìššvelpa, nieko nėra. <br/><b>nušvel̃pti, </b>-ia (nùšvelpia), nùšvelpė<br/>1. nušvilpti 1: Nùšvelpė nùšvelpė pamatęs tokią betvarkę. Vaikis tavi apsuks i nusišvel̃ps – kas tokims! <br/>2. nušvilpti 7: Įskvernavo į mašinelę i nùšvelpė. <br/><b>pašvel̃pti, </b>-ia (pàšvelpia), pàšvelpė. pašvilpti 10: Nieko nebijau: gaunu pensiją, turu trobikę – pašvel̃pkiat! <br/><b> pašvel̃pk į úodegą</b> <span class="explanation">nieko nepadarysi: </span> Pašvel̃pk į úodegą – nebėr piningų! <br/><b>prašvel̃pti, </b>-ia (pràšvelpia), pràšvelpė<br/>1. prašvilpti 3. Jaunysta pràšvelpa, i nejuntas. Dešimt metų pràšvelpė kaip viena diena. <br/>2. prašvilpti 4: Pràšvelpė i gyvenimą, i viską. <br/><b>prišvel̃pti, </b>-ia (prìšvelpia), prìšvelpė. prišvilpti 3: Nešvelpk, velnią prišvel̃psi! <br/><b>sušvel̃pti, </b>-ia (sùšvelpia), sùšvelpė. sušvilpti: <br/>1. Sùšvelpa i pamo [ja] su ranka – ekšen! Eini [per gatvę] ne vieto [je] – Vilniuo [je] milicninkas sùšvelpa! Pati išėjo ant prydurio, sušvelpė – ir kad prilėkė velnių daugybė! <span class="explanation">išduoti kokį kviečiamą ženklą: </span> Sùšvelpa vaikis, i leka tujau. <span class="explanation">išduoti švilpesį</span>. Paėmė tą švilpiuką, ka tas švilpiukas sušvel̃pęs jai baisiausiai! <br/>2. Nešvelpk – visus velnius sušvel̃psi!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.