išstriūbauti

striū́bauti, -auja (-auna), -avo. sriūbauti 1: Ne atsisėdo, bet kažkaip sudribo pas stalą, atsirėmė alkūnėm ir ėmė striūbaudama, kaip mažas vaikas, raudoti. Verkia striū́baudamas. Ir striū́baus čia kap nuotekuolė! Striū́bauna kap motinos (tėvo) netekęs. Negražu, nestriūbauk, eik, pavalgysi, ir pereis sopulys.
išstriū́bauti

1. išsriūbauti.

2. verkiant, kūkčiojant išlieti (kokį jausmą): Nuskriausti ar kieno pravirkdyti dūmėme į tankų avietyną, kur niekas netrukdo, savo širdgėlą išstriūbauti.
pastriū́bauti. pasriūbauti 1: Kas žino, ko ji dabar verkė pastriūbaudama. Tep verkė gailiai – net pasistriū́bauna ir vėl ašarom apsipila. Verkė pasistriūbaudama.
pristriū́bauti. kūkčiojant prisiverkti: Aš jau pristriūbavau ing valiai.
sustriū́bauti. susriūbauti: Nebeišlaikė jos širdis: veidą į pagalves įgrūdusi, sustriūbavo, sudejavo.
užstriū́bauti. sustriūbauti: Čia vaikas neišlaikė ir dar labiau užstriūbavo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isstriubauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x