stóvinti (-yti), -ina, -ino. stõvinti. stovìnti, -ìna, -ìno. stovėti.
1. laikyti sustačius (gyvulius): Piemenys stõvina karves, o reik ėdinti. Stóvina gyvolius, neleida nė iš vietos pasijudinti. Anie nėkumet nestóvino gyvolių ganyklo [je]. A ten kumeles stõvysi par naktį? Arklius iki pusiaunakties lauke stovina lynant, šąlant ir vėjams plėšant. Nestovink žirgelį pas karčemelę, nelydyk balnelį sidabrytą.
2. palikti stovėtis, klojėtis: Mūso kluoniukas, kur stóvino linus. Linus stovina lauke penkias savaites. Nestõvintų linų stogas susigula ir išbūna po šešiasdešimt metų, o maldų stogas – metus.
3. laikyti, kad susislėgtų, susigulėtų: Rietavo bažnyčios ilgai stõvino pamatus, ka sutvirtų pūdamentai. laikyti kurį laiką, kad pagerėtų, susistovėtų: Stõvintos (šutintos) bulvės su rūgusiu pienu.
4. laikyti padėjus, kad atsiskirtų, iškiltų į viršų ar nusėstų (pieno riebalai, nuosėdos): Pieną stóvinu – nepyliok. Kamaro [je] liuob stóvins pieną. Pieno stovinamūsius [indus] dirbo be kokio pabriko, numie. Šarmą stõvinti.
5. daryti pastovų, stabilizuoti.
apstóvinti. padaryti susistovėjusį: Gerai apstõvinti, šlapi mėšlai y [ra] naudingi, o sausi neverti nėko.
atstóvinti. atstõvinti. palikti, kad atsistovėtų, atsiklojėtų: Paskleidus žemė [je],
reik atstõvinti linus, bet nereik parstovinti. Paskiau, kad jau atstovina, veža į daržinę ir vėl į duobą džiauna. Atstõvinaus pati linus, vyras nepadėjo nė iš tolo.
išstóvinti.
1. kurį laiką išlaikyti pastačius (gyvulį): Arklius pusę dienos išstõvino be darbo.
2. kurį laiką palikti išsistovėti: Pasėtus miežius penkioleka nedėlių reik išstõvinti žemė [je].
nustóvinti.
1. palikti, kad atsistovėtų, išsiklojėtų: Nustõvinau linus – gerai spalį meta, būs gera skara.
2. laikyti padėjus, kad atsiskirtų, iškiltų į viršų ar nusėstų (pieno riebalai, nuosėdos): Vasarą šulinė [je] pieną nustovinam. Pienas mėlynas, lygu su rykštėms nuplaktas, kad y [ra] šaltai nustõvintas. Nūstovìnsiu grietinės – svečiuo sviesto reikia. Nustóvins liuob pieną, tada teduos [šeimynai]. Nustóvintas vanduo vandenviry [je]. Alų nustóvino. Reik nustovìnti tą krekmolą. Tą šarmą nustõvinsi i pilsi an tų drabužių. Ruginius miltus sumaišyti su vandeniu, nustóvinti ir tą skystimą išgerti nū rožės. Spirite nustovinta augalų sunka vadinama tinktūra.
3. sustovėti (mėšlą): Gyvuoliai nustóvina mėšlus. numėšluoti: Gyvuoliai nustóvina daržą.
pastóvinti.
1. palaikyti kur sustačius (ppr. gyvulius).
2. padėjus palaikyti, duoti pastovėti: Pastóvinu pamidorus, ir išsirpsta. Pastovintame vandenyje atsiranda smulkaus gyvio.
pérstovinti.
1. per ilgai laikyti stovintį: Gerą valandą arklius párstovino. Per neapsižiūrėjimą vieną vagoną perstovino visą savaitę.
2. perlaikyti padėjus, pastačius kur išsistovėti: Imk lauk linus – párstovysi. Párstovintus linus brauko su plona lengva brauktuve, kad nedribtų par rankas. Nepárstovink miežių: pradės birti – maišo nepakiši.
pristóvinti. padaryti, kad pristovėtų (mėšlo): Pristóvinau kūtę mėšlų, kad nė įvažiuoti nebegal.
sustóvinti.
1. palikti stovinčius, sustatyti: Piemenys sustõvina karves vingė [je],
o patys žvejo [ja].
2. palikti susistovėti, susigulėti: Mūro cementinius pamatus reik sustõvinti bent par metus.
3. ilgai išlaikyti kur padėjus: Sustõvintų avėčių sultėms tepa aulius, ka priviliotų spietlį. Sustõvintą [žemėse] orielką liuobam girkščioti. Beržo pumpurai, sustovinti spirite arba degtinėj, gydo įvairias žaizdas.
4. sulaikyti, sustabdyti: Noru sustõvinti upę i padaryti vandens puolimą.
5. sustovėti (mėšlą): Sustõvino avys mėšlą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.