stoviniúoti, -iúoja, -iãvo.
1. nieko neveikiant, lūkuriuojant, šnekučiuojant stovėti: Ko čia stoviniúoji, gal ko lauki? Jaunieji stoviniúoja vidur seklyčios ir laukia, pakol svotai suolus išpirks. Menėj susirinkę svečiai stoviniuoja būreliais ir šnekučiuoja. Darbinykai stoviniúoja patvorė [je] be darbo. Kogi čia stoviniúoji, eik darbo dirbtų! Vištos stoviniúoja sustraukę apie tvartą – šalta.
2. einant, važiuojant dažnai trumpam sustoti, stabčioti: Kada tu nueisi teip stoviniuodamas? Vilkis (eik) greičiau, kur sakiau, nestoviniãvęs! Arkliai pavargo, dažnai stoviniúoja.
3. po truputį atsistoti, pastovėti: Kūdikis mokos stoviniúoti vidury aslos.
4. tarpais nutraukti darbą, trumpam liautis ką nors darius: Bearbuodamas nestoviniúok, ba grūdai byra į pelus. Buvo toks apytinginis, prie darbo nuolat stoviniúodavo.
išstoviniúoti. kurį laiką išstovėti: Visą naktį išstoviniãvome aplink ligonį. Išstoviniaváu lig pietų ant keliu, kol priėmė muno bekoną.
pastoviniúoti.
1. lūkuriuojant kiek pastovėti: Aš dar kiek pastoviniavau koridoriuje, tikėdamasis, kad ji greit pasirodys. Palauk čia truputį, pastoviniúok – aš greit grįšiu. Pasistoviniúot nori.
2. stabčioti: Jis eina takiuku iš lėto, pastoviniuodamas, pasižvalgydamas į žiedais aptekusias obelis.
pristoviniúoti. daug kur stoviniuoti: Kur čia visur pristoviniúosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.