stirksóti, stir̃kso, -ójo. styroti:
1. Šitą išdžiūvusią vyšnią iškirsk – ką ji čia stir̃kso. Mišką iškirto, tik sėklinės pušys stir̃kso. Kampe daržinės stir̃kso šieno kitkelė. Patvoriuose buvo priversta tiek daug sniego, kad iš supustytų vėpūtinių tik tvorų basliai testirksojo. Javai buvo nupjauti, iš žemės stirksojo tik sausa ražiena. [Gaurai, ] sulipę nuo mėšlo ir prakaito, stirksojo kuokštais. O pačiame viduryje, lyg dvi žvakės šiame gamtos altoriuje, stirkso dvi smailaviršūnės eglės. Terpu jų. stir̃ksą da nesugriuvę sienos senobinės bažnyčios. Kvotimų dienos visą amžį liekasi stirksoti atmintyje.
2. Stir̃kso pašalėj sustraukęs. Ko stirksaĩ šalty [je],
eik į vidų! Ar lyja, ar šalta, piemuo vis ant lauko stir̃kso. Pijoko arklys visada stir̃kso an šalčio. O mažvaikis lyg starkiokas trumpais marškinėliais stirksojo, nusigandęs, kalbos netekęs.
išstirksóti.
1. kurį laiką išbūti atsikišusiam.
2. išstyroti: Išėjau iš namų plonai apsivilkęs, tai, ėmus lyti, visą laiką pakrūmėj išstirksójau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.