spulė́ti, spùli (spùla, -ė́ja), -ė́jo.
1. labai taupiai vartoti, stengtis neišeikvoti, neišleisti, šykštėti: Taip spùli, kad nė kapeikos neišleidžia. Spulė́ti duoną. Spulėk, taupyk kiekvieną skatiką. Tu tai jau par daug spulė́ji – nei pavalgai, nei apsivelki kaip žmogus. Kad nebūčiau spulė́jęs, tai nieko neturėčiau. Baisu, kaip jie šeimynai valgyt duodavo – spulė́davo. Spulė̃s spulė̃s ir senatvės nesulauks. Velnią iš jo gausi: spùla ant kiekvieno skatiko. Jei kokia dvidešimt rublių, ma [n] nespulė̃s. Miestas murma prieš tą, kurs spuli duonos.
2. kaupti santaupas: Mielai noru, kad visi nuo jo pasimokintų spulėti.
apspulė́ti, àpspuli, -ė́jo. taupiai vartojant sukaupti: Gal jis tas avižas apspulėti.
išspulė́ti, ìšspuli, -ė́jo. praleisti laiką taupant, šykštaujant: Visą gyvenimą žmogus išspulė́jo.
nusispulė́ti, nusìspuli, -ė́jo. pataupyti: Sau ką pasivydėti, nusispulė́ti, nusitraukti.
paspulė́ti, pàspuli, -ė́jo. pataupyti: Velnias ten paspulės ant pelno, kurį su dviem pirštais kaip vaistus rudenį į kolytą supili!
suspulė́ti, sùspuli, -ė́jo. sutaupyti: Dienininkė buvo, o, žiūrėk, suspulė́jo ir nusipirko sau gūžtelę. Mano sudėta buvo, suspulė́ta, o vaikai išpuščikavo. Buvo kelius šimtelius suspulė́jus, ir tie pražuvo. Sùspuliu ko. Pinigai būsią visokiu būdu … suspulėti.
užspulė́ti, ùžspuli, -ė́jo. taupant užgyventi: Spulėjom spulėjom ir ką gi užuspulė́jom? Taip keitėsi karta po kartos šiame ūkyje, užspulėdama vis daugiau turto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.