spríegti, -ia, -ė (-o)
1. duoti sprigtą, sprigį: Spríegiau į kaktą, o pataikiau į akį. Reikės sėsties į krasę, o Mikoliukas spríegs anam jau ne su mažuoju piršteliu, bet su didžiuoju. Tie valiūkai visaip ją veikė: tai rašant jai ranką kumštelės ar spridikiu į galvą spriegs. Sprigį spríegti.
2. mesti, sviesti: Kad spríegė muni nu vežimo, už dešimt sieksnių atsidūriau. Tik kartis trakšt pusiau, kaip spriegs Katrę nuo vežimo, net kojos pakežėjo!
3. prispaustam atšokti: Tos jūso durys spríega, nė [ra] kas patūrąs. Lenta spríegė i tiesiai į plonimą [pataikė]. Virbalas ka spríego, i neliko.
4. kirsti: Kad jau visa yra parengta, krauleidis spriegia į skerstelio pentį.
5. pašokti: Žuvys spríego iš viedro. Svirplys spríego ir užgesino lempą. Ta gyvatė ka spríegė į viršų ir įkando į žandą.
6. greit eiti, lėkti, šuoliuojant bėgti: Spríek, vaikali, duonos – nebturam. Spríegęs [briedis] zovada – ledai iškirsti. Vaikiai spríegte spríega pri munęs, kad aš ir nedaili.
įspríegti
1. suduoti sprigtą, sprigtu.
2. įkirsti.
3. įšokti, įlėkti: Anam buvo stiklas įspríegęs į akį.
išspríegti. iššokti, išlėkti: Judošius … išspriego kai padūkęs ir bėgo stačiai į mišką pasikarti.
nuspríegti
1. sprigtu nusviesti, numesti: Nuspríegė vabalą. Nelįsk, spridikį duosu i nūspríegsu.
2. nušokti, nulėkti: Žiogas toli nuspriego. Sprygt į pasienį i nuspríegė. Čia nėr [paukščio],
gal kur toliau nūspríegė. Rusvai juosvas žiogas šoka – netoli tenuspriegia.
paspríegti.
1. kiek suspragsėti, nykštį braukiant per didįjį pirštą: Jis paglostydavo kūdikį, paspriegdavo jam pirštais, kad tasai susijuoktų.
2. sprigtu suduoti: Kam paspríegti į nosį.
3. šalin pašokti.
pérspriegti. peršokti: Varovų pabaidytas stirninas turbūt trim šuoliais perspriegė pusę kvartalo.
suspríegti. pliaukštelėti.
užspríegti
1. sprigtu užmušti.
2. užšokti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.