iššokinėti

šokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. šókinėti, -ėja, -ėjo, šõkinėti.

1. šokti 1: Šokinė́jom kartu per griovį su Cipriuku. O vaikai džiaugas patenkinti, šokinė́ [ja] į viršų. Vaikai teip šokinė́jo, kad net klumpiai aukštyn lakstė. Purpt [vaikas] lauko i šókinė [ja]. Rykšte per nuogas kojas [vaikai] kapot ir šokinėt liepia. Par torą šókinėjo, plėvė pilve trūko. Ugnį kūrens tas piemuo, šokinė̃s šokinė̃s par laužą. Žarija į batą įkrito, šokinė́ju – tai buvo juoko. Kai pradėjau šokinė́t – visos avys bėginėt. Su žambiu liuob šokinė́s pusvaikelis po vagą į visas puses. Kitur reikėjo šokinėti nuo akmens ant akmens per gilius ir smarkius kalnų srautus. Jie šokinėjo iš valties į vandenį. Išpuolė šókinėdamys pro angą. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių atvertos; tad raišas šokinė̃s kaip elnis. [Raišas] tuojaus kėlės, vaikščiojo ir šokinėjo. Nė vieno [arklio] nebuvo nustovinčio rimtai, visi šokinėja piestu. Šokinėju su arkliu. Karvė sveika, šokinė́ja, kai vedam namo, net baisu, kad neužgaut [ų] nugaros su ragais. Tešmuo – kai viedras (sutinęs), kur tau karvė nešokinė̃s! Nenustovėjo, tik šokinė́jo [žirgelis],
o mano mergelė miego norėjo. Žvirbliai pradžiugo, čirškė, šokinė́jo, sparneliais plasnojo. Vyšnios viršūnėje, apie naują inkilėlį, šokinėjo varnėnas. Šokinėja pempė po pievą, pasikišus kirvelį pajuostėn. Šokinėjo bėginėjo pempė po pievą, nusisukė juostą raštuotą, pasikišė kirvį po juosta. Snukius tik galanda, šokinė́ja kai in šakaliukų in kojų [šarkos]. Šokinė́ja voverė po lazdynus pamiškė [je]. Papilia pečiun gyvates, ir šokinė́ja po pečių, kol nudvesia. Po tvartuką pelės šokinė́ja – nėra katės. Šunys subėgo, anie šokinė́ [ja] i cypa. Vaikuo [šuo] nieko nedaro: šókinė [ja],
išdykauja. Aš pareitu vakarą tamsė [je] – veizu, šunaitis toks šókinė [ja]. Žiogas ilgums kojums po pievą šókinė [ja]. Šlapià – varlikės šókinė [ja]. Varlės šokinėjo nuo dalgio ir pasitūpusios žvalgėsi į pjovėjus. Varnos medžiūse dikčiai jau šõkinė [ja],
kranka vakarūse priš lytų. Jei vištos šokinėja, ant rytojaus bus vėjo. Jei paukščiai ir ėriukai šokinėja, būs audra. Jei nori, kad agurkai geriau augtų, tai, kai sodini, turi berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėt. Žinot, žuvis prieš lietų šokinė́ja. Pievoje žirgas šokinėjo, o maža karvytė žolę skabinėjo. Mūsų šalies svotelių žirgai šokinėja. Žirgelis šokinėjo, kamanėlės blizgėjo, ant baltų rankelių aukso žiedai žėrėjo. Valandą šokinė́jusios [varna su šarka],
varna pamatė ant viršu vandens baltas vilnis. Šėriau žirgą, šėriau bėrą, kad jis gražus būtų, kap aš josiu pas mergelę, kad jis šokinėtų. Mokėjimas virve šokinėti. Maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmenio ant kito. Įstojai i dirbk, nešókinėk par darbus. Šokinė́ja šokinė́ja, kur čia tą didesnį atlyginimą gautų. Jo bugščios akys kai peliukai šokinė́ [ja]. Šokinė́ja kai voveris nuo šakos in šakos. Joninių rytą ir saulė šokinėja. Per šventą Petrą saulė šokinėja, nemiegok – pamatysi. Prieš šaltį būna labai daug žvaigždžių, net šokinė́ja. Šokinėjo velnias po bajoro (urėdo) kelnes. Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes. Šokinė́ja kaip žydo ožka. Ko šokinėji kaip Pilypas po kanapius? Šokinė́ja kaip kalakutas ant naginpalaikės. Šokinėja kai velnias Juodraisty. Žinai, an palinkusio medžio ožiai ir ožkos šokinė́ja. Pelės šokinėja, kol katė miega. Rugsėjy jau dešra po kūtę šokinė́ [ja] (kiaulė jau paaugusi) . Meškos ausys šokinėja. Dvi seselės stovi, trečia šokinėja. Striukas bukas vokietukas po karklynus šokinėja, baltas vištas varinėja. Ilgas, tęvas vokytelis ant aukštu kalnu šokinė [ja]. Graži merga, pančiu susijuosusi, po aslą šokinėja. Miške gimęs, miške augęs, ir numiręs, ir atgijęs, išeina ant lauko – šokinėja. Aukso blusa padangė [je] šokinė [ja]. Juodi jaučiai šokinėja, niekas pėdų nepažįsta. Kap pakinkai jauną kumeluką, kap jis šokinė́jas! Ožka (stirna) šokinė́jasi an kojų ilgų. spurdėti: Šokinėjo su džiaugsmu bernelis žyvate mano. Jonas įsčioj šokinė́ja iš džiaugsmo. labai džiaugtis: Padidino pensijas – džiaukis, šokinė́k, būk malonus. Kai aš šokinė́ju, tai visi mato, o kai verkiu, tai niekas.

2. šokuoti: Gatavai viena koja šokinė́jo, visai nebepaejo. Pradžioj aš ant vienos kojos šokinėjau, dabar abi vos pavelku. Tai tačiau galit valgyt iš paukščių (žiogų), kas kruta ir vaikščioj ant keturių kojų, o ne dviem kojom ant žemės šokinėja. Geriau būčiau varle šókinėjusi, ne į tokią peklą parejusi. Nors žalia varlele šokinėsu, bet už ano netekėsu.

3. šokti 3: Kur bešókinėsi teip šarpiai senas būdamas. Kiek ans šókinėjo, kiek ans šaukė! Jis čia vakar šokinė́jo, draskės: kur tą pieną dėt, kur tąs išrūgas pilt! Jeigu dar vis lis, tai negalėsi spėt šokinė́t kast griovelius vandeniui nubėgt. Tik jūs nešokinė́kit, gal da i pati išsitaisys (pasveiks) . Ka nepabengei, į grabą neįlipai, i nešõkinėk. Jis šokinė́ [ja] susirietęs: čia pulna, čia pulna – nėr tos vištos. Niekas nesiveržia, prašom vežti – mes neužsimetame, nešokinėjame (nelendame) už akių. Šokinėji kap kielė ant kiaušinių. Ko tu šokinė́ji (blaškaisi, mėtaisi) kai blusa. Šokinėja kap avis, uodegon įkirpta. Šokinė́ja kaip gaidys po degutą. Šókinėk čia kaip gaidaitis pryš vištikę. Ko čia šókinėji kaip pizius, jaują uždegęs. Šokinė́ [ja] kaip pizius, pelkę uždegęs. Šokinėja kap varlė ant žarijų. Veršis karvės subinė [je],
žydas su peiliu šókinė [ja]. Neėdusi po lentynas šókinėte šókinėju (griozdžiu ieškodama) .

4. šokti 4: Šokinė́ [jo],
šokinė́ [jo] su kūlokais girnykas ažu [nušautą] stirną. Šokinė́ja, laksto, gatavas jį suvalgyt. Tep daug nešokinėk, kad nepažiūrėčia, iš kur kojos dygę! Plūdos kiauromis dienomis ir muštis šokinėjo. [Lazda nulūžo, ] tada nebuvo kuo gintis žmogu [i],
ir vilkas vis in jį šokinė́jo. Sukapok tu mañ – tai mano ir šmoteliai an tavę šokinės.

5. stengtis įtikti, tūpčioti, rūpintis: Geri mano vaikai: susirgau, šokinė́ja apie mane. Šokinė́ju, lakstau, paduodu – da negerai. Ana turėjo šókinėti ir šókinėti aple aną. Tepašokinėjie tepašokinėjie – a ilgai ans šókinės apei tokią ponią. Šokinė́k apie jį kap apie šašą. Tu daug čia aplink mane šokinė́jai, a tu girdėjai! Aš gana apie jį šokinė́jau, tik ka baisiai jau nusilpęs buvo. Jis per daug šokinė́ja aplink savo vaiką. Da lytaus, da lytaus, i šokinė́k tu su savo žeme. Kol šokinė́jau šokinė́jau aplink ano, o daba viskas pasibengė. Šokinė́si nešokinė́si, jau kitep nebus. Su kiauliums šokinė́ji nu ryto iki vakaro. Kad jis niekad nesulaukt, kad aš apie jį šokinė́tau! Nieko neturi, o nori, kad apie tave visi šokinė́tų. Ans sau i pragėręs, i praleidęs viską, i tu šokinėk, kiek tu nori. Nešokinėk tei [p] smarkiai apie mane, da aš i pati galiu susitvarkyt. Šokinė́čia, trepsinėčia: bijau pikto vyro. Lovoj guli Petrienė, šaly jos kabo pataisytas lopšys; aplink šokinėja senutė. trypiant, minant koja daryti (ppr. austi): Jau dvinyto [audeklo] ir nenorėč šokinė́t!

6. šokti 5: Tu man daugiau nešokinė́k prieš! Niekur nerasi, kad šit' vaikas prieš tėvus šokinė́t. Ko gi tau reikia, kad šokinė́ji?! Ką šokinė́ji, nevėkšla vienas! Tu šokinė́jai i šokinė́si visą laiką. Kolei ant rankų, tolei dar gera, ė nuo žemės atsistojo, tai ir šokinėja prieš tėvus. Ko šokinė́ji prieš visus lyg žvirblys ant stogo? Nešokinėk kap varlė prieš debesį. Ir šokinės kai gaidys. Šokinė́ja kap spirgis ant keptuvės. didžiuotis, pūstis: Aš taip ištaisyčiu, žinotų, kaip šókinėti. Ką gi tu bešokinė́ji, kad atsitūpei žemai – visi žino!

7. nuo vienos temos staiga pereiti prie kitos: Šókinėji šnekėdama nu vieno daikto pri kito – nesusigaudau.

8. smarkiai plakti. Anąsyk ma [n] širdis pradėjo šokinė́t. Širdis kai kumeliukas šokinė́ja krūtinėj. Uždusau, net širdis šokinė́ja. Jam širdis iš džiaugsmo šokinėjo. Širdukė šokinė́te šokinė́jo.

9. kilnotis: Jau puodas virė – dangtis šokinė́jo. Na, ir verda – puodai šokinė́ja. Kur mergos jaunos – būdavo, šokinė́ja aukštyn rateliai (greitai verpdavo) . Tik šokinėja nytys, moterų kojų spaudomos. Jau kai ana duoną minko, tai net kryžavonė šokinė́ja. Geležinę gyvatę jeigu sukapot, tai jos kavalkiukai šokinėja ir vėl suauga. Antakiai ėmė šokinėti pamačius Akvilę. Jo žandai iškrypo, barzda šokinėjo (susijaudinus) . atsitrenkus į ką nors, kilnotis: Anos. šokinė́ja ir purtina žemę. Papykęs, kad leidžia kumelę, kad net šokinė́ja ratai. | Kalnai šokinėjo kaip avinai, ir pakalnės kaip avių eryteliai.

10. šokti 6: Kibirkštės dideliai šõkinė [ja] nu eglinių malkų. Kultuvais kaip duodam, net šiaudai šokinė́ja. Spragėdami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia. Tiek avižos šokinė́ja, spraga an laito. Sniegas traikši, net kiaulės šūdas šokinė́ja (smarkiai šąla) . Per tą girę kai naktį važiuoji, tokios liepsnelės šokinė́ [ja]. Liepsnelės skabriai šokinė́ja. tikšti: Šokinė́ [ja] ant vandens burbulai.

11. šokti 7: Lentos šokinė́ja nuo sienos.

12. šokti 11: Kai kerta, tai net kraujas šokinė́ja.

13. kaitalioti vietą: Vieni tarptautiniai daiktavardžiai kirčiuojami pastoviai, kitų kirtis šokinėja. Kad šókinėjo, kad šókinėjo tas skaudumas. Skausmas po visą kūną šokinė́ [ja]. staiga kilti arba kristi. Temperatūra [kūno] šokinėja nuo trisdešimt septynių iki trisdešimt devynių laipsnių. kaitaliotis. Va, šita daina labai graži – lyg šokinė́ja (linksma) . Lietuvio daina nešokinėja, bet nedideliais intervalais kilnojasi.

14. šokti 18: Ateisi, būdavo, nuo žagrės, tai nerūpi šokinė́t, ale rūpi pasilsėt. Kaip dabar jauni šokinė́ [ja],
taip i seniau šokinė́s liuobau. Reik supt vaiką, kada šoksi – nėr kada šokinė́t. Muzika grojo, žmonės šokinė́jo ir dainavo. Nora šokti: mokyklo [je] baletą šókinė [ja],
gyrės. Juokdariai liūb šókinės kazoką. Tiems šokinėti apkyrėjus, sustojo trys mergelės, kurios už rankų susikibusios šoko vadinamąją žydukę. Muzikantams griežant, jaunuomenė šokinėjo. Didūmenė šokinė́ [ja],
kartas graji [ja]. O štai, kaip jas. beriu! Ar aš nemoku! Ir dargi šokinėju! Štai! O štai! Tenai įėjo duktė Herodjos ir šokinėjo. Ir kožnas buvo linksmas, giedojo bei šokinėjo, teip jaunas, kaip senas. Ragin eiti karčemon, žaistų, šokinėtų. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės. Sūnus… kad atejo ir artinos namump, ižgirdo begiedžiant ir šokinėjant. Šokit šokinėkit, manęs negailėkit, aš, jauna mergužėlė, į vargą įpuoliau. Aš negaliu šokinėt, man kojeles skauda. Kai pradėjau šokį šokinėti, tai pradėjo būgnužiai bildėti. Kas alutį gėrė, gražiai šokinėjo. Eič aš pati šokti, ūlyčioj šokti, su kazokais kazokėliais šokinėčia. Šokinėj pelėda ir plika galva. Šokinė́ja kaip ant devynių gyslų. Šokinė́ja kai ožka ant ledo.
ant liežùvio gãlo šókinėti. An liežùvio gãlo šókinė [ja],
negaliu tikrai pasakyti.
į akìs šokinė́ti. piktai prieštarauti, priešintis: Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į akìs šokinė́ [ja]. Tu man akýsan šokinė́si kap žalektys!
į aũkštą šokinė́ti labai džiaugtis: Pusberniai net į aukštą šokinėja: ne juokai vienu kartu trirublinė išlošti.
kazõką šokinė́ti vikriai suktis, darbuotis: O babai (senelei) šokinė́k kazõką apie vaikus!
kišẽnėje (kešẽnėje.
po kešẽnę) šokinė́ja rūpi išleisti. Tau teip ir šokinė́ja rubliai po kešẽnę – neišsiturėsi neišleidęs. Jau jo kišẽnėj skatikas šokinė́ [ja].
nãginės ant kiẽmo šokinė́ja. Priš žanatvę ir nãginės ant kiẽmo šókinė [ja].
pagal̃ (kieno)
dūdẽlę šokinė́ti ko nors aklai klausyti: Nešokinėsiu pagal tavo dūdelę.
per virvẽlę šokinė́ti kam nors besąlygiškai paklusti: Nori, kad per jo virvelę šokinėtume.
piestù (piestaĩs) šokinė́ti. labai priešintis, prieštarauti, nesutikti: Močia jaunosios šokinė́ja piestaĩs, o mat jau pasogos buvo suderėta.
šlúota (šlúotos, šlúotražis) [kertėjè, kerčiojè] šokinė́ja. Jei nori mirt, tai būsi geras, jei ženijies, tai šlúotražis kertė̃ [je] ir tas šokinė́ [ja] ! Žanykis a mirk – i šlúota kertė̃ [je] šõkinė [ja]. Prieš vestuves i šlúotos kertė̃ [je] šokinė́ [ja]. Priš veselią ir šlúota kerčiõ [je] šókinė [ja].
vyžà ant sąšlavýno šokinė́ja. Ant to sykio vyžà ant sąšlavýno šokinė́ [ja],
t. y. peikia mergą, kad teka.
apšokinė́ti

1. šokinėjant apeiti: Numirsi, beapšokinės varlės visus tuos tavo piningus. Juoda kalaitė visus kampus apšokinėja.

2. apšokti 4: Argi viena gali apšokinė́t?! Mes, motriškos, neturam kada i pavalgyti, kol apšokinė́jam. Tiek žmonių, tai tik apie valgį iki apšokinė́ji.

3. grasinant pagąsdinti: Anas visus apšokinė́jo su šautuvu.
atšokinė́ti

1. atšokti 2: Atšókinėjo popieris, o neseniai klejavau. Mačiau – nuo lubų jau visos lentelės atšokinėję. Rodos, drieka [linų] jau atšokinėjusi, o dar sustatytiems užlis, – bus ligi mieros. slinkti nuo galvos.

2. atšokti 10: Tik atsipūškina, atšokinėja iš upės kumelės.

3. didėti, tvinkti. būti atleidžiamam. Maniškės karvės tešmuo jau atšokinė́ja, jau greit teliuosis. Jau atšokinė́ja karvės pienas, greit teliuosis.

4. atšokti 14: Atšokinė́jau aš savo, nebšokinėsu, gana.
įšokinė́ti

1. įšokti 1: Į kambarį ant vienos kojos įšokinėja Einis. Varlė paklėtėn įšokavo (įšokinė́jo).

2. įsismaginti, įsileisti šokinėti. imti smarkiai spurdėti: Įsišokinė́jo nuog džiaugsmo kūdikėlis įsčioje manoje.

3. šokti (pagal muziką).
iššokinė́ti.

1. iššokti 1: Negirti iššókinėjo [iš degančio namo],
išsisaugojo. Iš pradžių iššokinėjo kažin kokie maži, bet vikri, jauni kareivukai.

2. praleisti bešokinėjant: Voverytė visą vasarą linksma iššokinė́jo.

3. užtektinai prisilakstyti, prisibėgioti: Taip išsišokinėję ėmėva kalbėtis, kaip bus rytoj su ta kelione. Mažus veršukus neturi pririšti; jie tur išsišokinėti.

4. iššokti 12: Net grindinio akmenys, patekę po čiurkšle, iššokinėję iš vietų.

5. iššokti 14: Nebuvo [prie mūsų] mušimos, pliekimos, nebuvo guzų iššókinėjusių. Ginslos iššokinė́jo. Sudžiūvęs, pinkuliai iššókinėję.

6. nerimti, blaškytis: Girtas vyras išsidaužo, išsišokinė́ja.
nušokinė́ti. nušokti:

1. Plėšikai prijojo tiesiai prie to medžio ir nušokinėjo nuo arklių. Pasiskundė [skriaudžiamieji] – nū vietų vyrai nūšokinė́jo.

2. Jonas išlindo ir kad duos penkiagalviui su savo lazda, tuojaus visos galvos nušokinėjo.

3. šokant, šokinėjant atsitolinti, nušokčioti: Ponas baisiai užpykęs griebė gaidį, plūksnas išpešė, o gaidelis nušokinėjo tolyn.

4. nusibaigti šokuojant: Geriau būčiu varlele patoriais nusišokinėjęs negu su tavim žanijęs [is].

5. bet kaip, prastai ką padaryti: Koks te pjovimas – nušokinė́ta tik.
pašokinė́ti.

1. pašokti 1: Pašokinė́k po aslą kaip varlė. Eikite, vaikai, pašokinė́ti po kiemą. Arklys pastaisė [nuo avižų],
kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina. Pašokinėk, žirgeli, kad išeitų mergelė. Pašokinė́ki, mano žirgeli, po manim, juodbėrėli. Per langus sušoko vidun trys varnos, pašokinėjo ir pavirto gražiausiom panelėm. Nešokinėk čia prieš mane, pašokinė́si, kai varle pavirsi. Į vakarėlį eina pasišokinė́damas, į darbą – kojas vos velka. Svečiam tarnauja pasišokinė́dama. Važiuoja sau, arklys pasišokinė́damas eina. Juozukas pasišokinėdamas išbėgo namo į kaimą. Gaidys pasišokinėdamas tvoromis nulėkė į dvarą. Metai lekia pasišokinė́dami. Upeliūkščiai pasišokinėdami, vingriuodami skubėjo į slėnį.

2. paprieštarauti, pasipriešinti: Pašókinėjo pašókinėjo ir išejo – nieko nesakiau. Ką čia prieš pirminyką pašokinė́si.

3. pašokti 3: Motin, pašókinėk grietinės.

4. pašokti
5. Motorlaivis skrieja net pasišokinėdamas. Paspiriu nuo šaligatvio kaštoną, ir jis nusirita gatvės grindiniu pasišokinėdamas. Boba iš ratų – ratai net pasšokinė [jo].

5. pašokti 17: Susrinkę į kuopą, pašokinė́ja trinytinę, skepetinę.

6. pašokti 18: Jauniejai i pašokinė́s, i padainiuos, senam nieko nebreik. Anie, vaikai, žinai, nora piningų [per Užgavėnes],
pašoka, pašokinė́ [ja]. Prašom an veseilios senų pasėdėt, jaunų pašokinė́t.

7. pašokti 20: Gerai pašokinėjau, kol iš tos bėdos išsikapanojau. Da reiks pašokinė́t apie šitą senbernį. Apei muni pašõkinėjo nemažai daktarai [, kol išgydė]. Prie naujo šeiminyko dabar visi pašokinės. Pašokinė́si, kol gausi ką. Pašokinė́si, kai duonos neturėsi.
péršokinėti

1. peršokti 1: Páršokinėti pėdas.

2. peršokti 10: Paršokinėti vakaruškose.
prašokinė́ti

1. praleisti kurį laiką šokinėjant (iš vienos vietos į kitą): Pasinerdavo pempių būriuosin ir bent dvi valandi prašokinėdavo nuo vieno kemso ant kito.

2. būti įpykusiam, įsikarščiavusiam.

3. prairti, išsileisti: Tik pasiuvo marginę, jau nugaroj siūlės prašokinė́ję.

4. prašokti 17: Tavo žirgus juodbėruosius kasdien pravažinėjo, tavo jaučius būbuonėlius tanciuje prašokinėjo.
prišokinė́ti.

1. prišokti
1.

2. pakankamai šokinėti.

3. prišokti
8. Privargsti, prisišokinė́ji su tais darbais.
sušokinė́ti.

1. sušokti 1: Varlės sušokinė́jo į balą. Kad galėtų, vaikai an sprando sušõkinėtų i sėdėtų.

2. sušokti
4.

3. subėgioti, sulakstyti: Kol tu nubėgi, kol sušokinėji, ir gyvolio nebėr.
užšokinė́ti.

1. užšokti
1.

2. užšokti
6. Kam aš turiu Anelei užsišokinėti. Ne tas, tai kitas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šokinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. šókinėti, -ėja, -ėjo, šõkinėti. <br/>1. šokti 1: Šokinė́jom kartu per griovį su Cipriuku. O vaikai džiaugas patenkinti, šokinė́ [ja] į viršų. Vaikai teip šokinė́jo, kad net klumpiai aukštyn lakstė. Purpt [vaikas] lauko i šókinė [ja]. Rykšte per nuogas kojas [vaikai] kapot ir šokinėt liepia. Par torą šókinėjo, plėvė pilve trūko. Ugnį kūrens tas piemuo, šokinė̃s šokinė̃s par laužą. Žarija į batą įkrito, šokinė́ju – tai buvo juoko. Kai pradėjau šokinė́t – visos avys bėginėt. Su žambiu liuob šokinė́s pusvaikelis po vagą į visas puses. Kitur reikėjo šokinėti nuo akmens ant akmens per gilius ir smarkius kalnų srautus. Jie šokinėjo iš valties į vandenį. Išpuolė šókinėdamys pro angą. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių atvertos; tad raišas šokinė̃s kaip elnis. [Raišas] tuojaus kėlės, vaikščiojo ir šokinėjo. Nė vieno [arklio] nebuvo nustovinčio rimtai, visi šokinėja piestu. Šokinėju su arkliu. Karvė sveika, šokinė́ja, kai vedam namo, net baisu, kad neužgaut [ų] nugaros su ragais. Tešmuo – kai viedras <span class="explanation"> (sutinęs), </span> kur tau karvė nešokinė̃s! Nenustovėjo, tik šokinė́jo [žirgelis], o mano mergelė miego norėjo. Žvirbliai pradžiugo, čirškė, šokinė́jo, sparneliais plasnojo. Vyšnios viršūnėje, apie naują inkilėlį, šokinėjo varnėnas. Šokinėja pempė po pievą, pasikišus kirvelį pajuostėn. Šokinėjo bėginėjo pempė po pievą, nusisukė juostą raštuotą, pasikišė kirvį po juosta. Snukius tik galanda, šokinė́ja kai in šakaliukų in kojų [šarkos]. Šokinė́ja voverė po lazdynus pamiškė [je]. Papilia pečiun gyvates, ir šokinė́ja po pečių, kol nudvesia. Po tvartuką pelės šokinė́ja – nėra katės. Šunys subėgo, anie šokinė́ [ja] i cypa. Vaikuo [šuo] nieko nedaro: šókinė [ja], išdykauja. Aš pareitu vakarą tamsė [je] – veizu, šunaitis toks šókinė [ja]. Žiogas ilgums kojums po pievą šókinė [ja]. Šlapià – varlikės šókinė [ja]. Varlės šokinėjo nuo dalgio ir pasitūpusios žvalgėsi į pjovėjus. Varnos medžiūse dikčiai jau šõkinė [ja], kranka vakarūse priš lytų. Jei vištos šokinėja, ant rytojaus bus vėjo. Jei paukščiai ir ėriukai šokinėja, būs audra. Jei nori, kad agurkai geriau augtų, tai, kai sodini, turi berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėt. Žinot, žuvis prieš lietų šokinė́ja. Pievoje žirgas šokinėjo, o maža karvytė žolę skabinėjo. Mūsų šalies svotelių žirgai šokinėja. Žirgelis šokinėjo, kamanėlės blizgėjo, ant baltų rankelių aukso žiedai žėrėjo. Valandą šokinė́jusios [varna su šarka], varna pamatė ant viršu vandens baltas vilnis. Šėriau žirgą, šėriau bėrą, kad jis gražus būtų, kap aš josiu pas mergelę, kad jis šokinėtų. Mokėjimas virve šokinėti. Maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmenio ant kito. Įstojai i dirbk, nešókinėk par darbus. Šokinė́ja šokinė́ja, kur čia tą didesnį atlyginimą gautų. Jo bugščios akys kai peliukai šokinė́ [ja]. Šokinė́ja kai voveris nuo šakos in šakos. Joninių rytą ir saulė šokinėja. Per šventą Petrą saulė šokinėja, nemiegok – pamatysi. Prieš šaltį būna labai daug žvaigždžių, net šokinė́ja. Šokinėjo velnias po bajoro (urėdo) kelnes. Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes. Šokinė́ja kaip žydo ožka. Ko šokinėji kaip Pilypas po kanapius? Šokinė́ja kaip kalakutas ant naginpalaikės. Šokinėja kai velnias Juodraisty. Žinai, an palinkusio medžio ožiai ir ožkos šokinė́ja. Pelės šokinėja, kol katė miega. Rugsėjy jau dešra po kūtę šokinė́ [ja] <span class="explanation"> (kiaulė jau paaugusi) </span>. Meškos ausys šokinėja. Dvi seselės stovi, trečia šokinėja. Striukas bukas vokietukas po karklynus šokinėja, baltas vištas varinėja. Ilgas, tęvas vokytelis ant aukštu kalnu šokinė [ja]. Graži merga, pančiu susijuosusi, po aslą šokinėja. Miške gimęs, miške augęs, ir numiręs, ir atgijęs, išeina ant lauko – šokinėja. Aukso blusa padangė [je] šokinė [ja]. Juodi jaučiai šokinėja, niekas pėdų nepažįsta. Kap pakinkai jauną kumeluką, kap jis šokinė́jas! Ožka <span class="explanation"> (stirna) </span> šokinė́jasi an kojų ilgų. <span class="explanation">spurdėti: </span> Šokinėjo su džiaugsmu bernelis žyvate mano. Jonas įsčioj šokinė́ja iš džiaugsmo. <span class="explanation">labai džiaugtis: </span> </span> Padidino pensijas – džiaukis, šokinė́k, būk malonus. Kai aš šokinė́ju, tai visi mato, o kai verkiu, tai niekas. <br/>2. <span class="explanation">šokuoti: </span> Gatavai viena koja šokinė́jo, visai nebepaejo. Pradžioj aš ant vienos kojos šokinėjau, dabar abi vos pavelku. Tai tačiau galit valgyt iš paukščių (žiogų), kas kruta ir vaikščioj ant keturių kojų, o ne dviem kojom ant žemės šokinėja. Geriau būčiau varle šókinėjusi, ne į tokią peklą parejusi. Nors žalia varlele šokinėsu, bet už ano netekėsu. <br/>3. šokti 3: Kur bešókinėsi teip šarpiai senas būdamas. Kiek ans šókinėjo, kiek ans šaukė! Jis čia vakar šokinė́jo, draskės: kur tą pieną dėt, kur tąs išrūgas pilt! Jeigu dar vis lis, tai negalėsi spėt šokinė́t kast griovelius vandeniui nubėgt. Tik jūs nešokinė́kit, gal da i pati išsitaisys <span class="explanation"> (pasveiks) </span>. Ka nepabengei, į grabą neįlipai, i nešõkinėk. Jis šokinė́ [ja] susirietęs: čia pulna, čia pulna – nėr tos vištos. Niekas nesiveržia, prašom vežti – mes neužsimetame, nešokinėjame <span class="explanation"> (nelendame) </span> už akių. Šokinėji kap kielė ant kiaušinių. Ko tu šokinė́ji <span class="explanation"> (blaškaisi, mėtaisi) </span> kai blusa. Šokinėja kap avis, uodegon įkirpta. Šokinė́ja kaip gaidys po degutą. Šókinėk čia kaip gaidaitis pryš vištikę. Ko čia šókinėji kaip pizius, jaują uždegęs. Šokinė́ [ja] kaip pizius, pelkę uždegęs. Šokinėja kap varlė ant žarijų. Veršis karvės subinė [je], žydas su peiliu šókinė [ja]. Neėdusi po lentynas šókinėte šókinėju <span class="explanation"> (griozdžiu ieškodama) </span>. <br/>4. šokti 4: Šokinė́ [jo], šokinė́ [jo] su kūlokais girnykas ažu [nušautą] stirną. Šokinė́ja, laksto, gatavas jį suvalgyt. Tep daug nešokinėk, kad nepažiūrėčia, iš kur kojos dygę! Plūdos kiauromis dienomis ir muštis šokinėjo. [Lazda nulūžo, ] tada nebuvo kuo gintis žmogu [i], ir vilkas vis in jį šokinė́jo. Sukapok tu mañ – tai mano ir šmoteliai an tavę šokinės. <br/>5. <span class="explanation">stengtis įtikti, tūpčioti, rūpintis: </span> Geri mano vaikai: susirgau, šokinė́ja apie mane. Šokinė́ju, lakstau, paduodu – da negerai. Ana turėjo šókinėti ir šókinėti aple aną. Tepašokinėjie tepašokinėjie – a ilgai ans šókinės apei tokią ponią. Šokinė́k apie jį kap apie šašą. Tu daug čia aplink mane šokinė́jai, a tu girdėjai! Aš gana apie jį šokinė́jau, tik ka baisiai jau nusilpęs buvo. Jis per daug šokinė́ja aplink savo vaiką. Da lytaus, da lytaus, i šokinė́k tu su savo žeme. Kol šokinė́jau šokinė́jau aplink ano, o daba viskas pasibengė. Šokinė́si nešokinė́si, jau kitep nebus. Su kiauliums šokinė́ji nu ryto iki vakaro. Kad jis niekad nesulaukt, kad aš apie jį šokinė́tau! Nieko neturi, o nori, kad apie tave visi šokinė́tų. Ans sau i pragėręs, i praleidęs viską, i tu šokinėk, kiek tu nori. Nešokinėk tei [p] smarkiai apie mane, da aš i pati galiu susitvarkyt. Šokinė́čia, trepsinėčia: bijau pikto vyro. Lovoj guli Petrienė, šaly jos kabo pataisytas lopšys; aplink šokinėja senutė. <span class="explanation">trypiant, minant koja daryti (ppr. austi): </span> Jau dvinyto [audeklo] ir nenorėč šokinė́t! <br/>6. šokti 5: Tu man daugiau nešokinė́k prieš! Niekur nerasi, kad šit' vaikas prieš tėvus šokinė́t. Ko gi tau reikia, kad šokinė́ji?! Ką šokinė́ji, nevėkšla vienas! Tu šokinė́jai i šokinė́si visą laiką. Kolei ant rankų, tolei dar gera, ė nuo žemės atsistojo, tai ir šokinėja prieš tėvus. Ko šokinė́ji prieš visus lyg žvirblys ant stogo? Nešokinėk kap varlė prieš debesį. Ir šokinės kai gaidys. Šokinė́ja kap spirgis ant keptuvės. <span class="explanation">didžiuotis, pūstis: </span> Aš taip ištaisyčiu, žinotų, kaip šókinėti. Ką gi tu bešokinė́ji, kad atsitūpei žemai – visi žino! <br/>7. <span class="explanation">nuo vienos temos staiga pereiti prie kitos: </span> Šókinėji šnekėdama nu vieno daikto pri kito – nesusigaudau. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai plakti</span>. Anąsyk ma [n] širdis pradėjo šokinė́t. Širdis kai kumeliukas šokinė́ja krūtinėj. Uždusau, net širdis šokinė́ja. Jam širdis iš džiaugsmo šokinėjo. Širdukė šokinė́te šokinė́jo. <br/>9. <span class="explanation">kilnotis: </span> Jau puodas virė – dangtis šokinė́jo. Na, ir verda – puodai šokinė́ja. Kur mergos jaunos – būdavo, šokinė́ja aukštyn rateliai <span class="explanation"> (greitai verpdavo) </span>. Tik šokinėja nytys, moterų kojų spaudomos. Jau kai ana duoną minko, tai net kryžavonė šokinė́ja. Geležinę gyvatę jeigu sukapot, tai jos kavalkiukai šokinėja ir vėl suauga. Antakiai ėmė šokinėti pamačius Akvilę. Jo žandai iškrypo, barzda šokinėjo <span class="explanation"> (susijaudinus) </span>. <span class="explanation">atsitrenkus į ką nors, kilnotis: </span> Anos. šokinė́ja ir purtina žemę. Papykęs, kad leidžia kumelę, kad net šokinė́ja ratai. | Kalnai šokinėjo kaip avinai, ir pakalnės kaip avių eryteliai. <br/>10. šokti 6: Kibirkštės dideliai šõkinė [ja] nu eglinių malkų. Kultuvais kaip duodam, net šiaudai šokinė́ja. Spragėdami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia. Tiek avižos šokinė́ja, spraga an laito. Sniegas traikši, net kiaulės šūdas šokinė́ja <span class="explanation"> (smarkiai šąla) </span>. Per tą girę kai naktį važiuoji, tokios liepsnelės šokinė́ [ja]. Liepsnelės skabriai šokinė́ja. <span class="explanation">tikšti: </span> Šokinė́ [ja] ant vandens burbulai. <br/>11. šokti 7: Lentos šokinė́ja nuo sienos. <br/>12. šokti 11: Kai kerta, tai net kraujas šokinė́ja. <br/>13. <span class="explanation">kaitalioti vietą: </span> Vieni tarptautiniai daiktavardžiai kirčiuojami pastoviai, kitų kirtis šokinėja. Kad šókinėjo, kad šókinėjo tas skaudumas. Skausmas po visą kūną šokinė́ [ja]. <span class="explanation">staiga kilti arba kristi</span>. Temperatūra [kūno] šokinėja nuo trisdešimt septynių iki trisdešimt devynių laipsnių. <span class="explanation">kaitaliotis</span>. Va, šita daina labai graži – lyg šokinė́ja <span class="explanation"> (linksma) </span>. Lietuvio daina nešokinėja, bet nedideliais intervalais kilnojasi. <br/>14. šokti 18: Ateisi, būdavo, nuo žagrės, tai nerūpi šokinė́t, ale rūpi pasilsėt. Kaip dabar jauni šokinė́ [ja], taip i seniau šokinė́s liuobau. Reik supt vaiką, kada šoksi – nėr kada šokinė́t. Muzika grojo, žmonės šokinė́jo ir dainavo. Nora šokti: mokyklo [je] baletą šókinė [ja], gyrės. Juokdariai liūb šókinės kazoką. Tiems šokinėti apkyrėjus, sustojo trys mergelės, kurios už rankų susikibusios šoko vadinamąją žydukę. Muzikantams griežant, jaunuomenė šokinėjo. Didūmenė šokinė́ [ja], kartas graji [ja]. O štai, kaip jas. beriu! Ar aš nemoku! Ir dargi šokinėju! Štai! O štai! Tenai įėjo duktė Herodjos ir šokinėjo. Ir kožnas buvo linksmas, giedojo bei šokinėjo, teip jaunas, kaip senas. Ragin eiti karčemon, žaistų, šokinėtų. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės. Sūnus… kad atejo ir artinos namump, ižgirdo begiedžiant ir šokinėjant. Šokit šokinėkit, manęs negailėkit, aš, jauna mergužėlė, į vargą įpuoliau. Aš negaliu šokinėt, man kojeles skauda. Kai pradėjau šokį šokinėti, tai pradėjo būgnužiai bildėti. Kas alutį gėrė, gražiai šokinėjo. Eič aš pati šokti, ūlyčioj šokti, su kazokais kazokėliais šokinėčia. Šokinėj pelėda ir plika galva. Šokinė́ja kaip ant devynių gyslų. Šokinė́ja kai ožka ant ledo. <br/><b> ant liežùvio gãlo šókinėti</b>. An liežùvio gãlo šókinė [ja], negaliu tikrai pasakyti. <br/><b>į akìs šokinė́ti</b>. <span class="explanation">piktai prieštarauti, priešintis: </span> Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į akìs šokinė́ [ja]. Tu man akýsan šokinė́si kap žalektys! <br/><b>į aũkštą šokinė́ti</b> <span class="explanation">labai džiaugtis: </span> </span> Pusberniai net į aukštą šokinėja: ne juokai vienu kartu trirublinė išlošti. <br/><b>kazõką šokinė́ti</b> <span class="explanation">vikriai suktis, darbuotis: </span> O babai <span class="explanation"> (senelei) </span> šokinė́k kazõką apie vaikus! <br/><b>kišẽnėje (kešẽnėje</b>. <br/><b>po kešẽnę) šokinė́ja</b> <span class="explanation">rūpi išleisti</span>. Tau teip ir šokinė́ja rubliai po kešẽnę – neišsiturėsi neišleidęs. Jau jo kišẽnėj skatikas šokinė́ [ja]. <br/><b>nãginės ant kiẽmo šokinė́ja</b>. Priš žanatvę ir nãginės ant kiẽmo šókinė [ja]. <br/><b>pagal̃</b> (kieno) <br/><b>dūdẽlę šokinė́ti</b> <span class="explanation">ko nors aklai klausyti: </span> Nešokinėsiu pagal tavo dūdelę. <br/><b>per virvẽlę šokinė́ti</b> <span class="explanation">kam nors besąlygiškai paklusti: </span> Nori, kad per jo virvelę šokinėtume. <br/><b>piestù (piestaĩs) šokinė́ti</b>. <span class="explanation">labai priešintis, prieštarauti, nesutikti: </span> Močia jaunosios šokinė́ja piestaĩs, o mat jau pasogos buvo suderėta. <br/><b>šlúota (šlúotos, šlúotražis) [kertėjè, kerčiojè] šokinė́ja</b>. Jei nori mirt, tai būsi geras, jei ženijies, tai šlúotražis kertė̃ [je] ir tas šokinė́ [ja] ! Žanykis a mirk – i šlúota kertė̃ [je] šõkinė [ja]. Prieš vestuves i šlúotos kertė̃ [je] šokinė́ [ja]. Priš veselią ir šlúota kerčiõ [je] šókinė [ja]. <br/><b>vyžà ant sąšlavýno šokinė́ja</b>. Ant to sykio vyžà ant sąšlavýno šokinė́ [ja], t. y. peikia mergą, kad teka. <br/><b>apšokinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">šokinėjant apeiti: </span> Numirsi, beapšokinės varlės visus tuos tavo piningus. Juoda kalaitė visus kampus apšokinėja. <br/>2. apšokti 4: Argi viena gali apšokinė́t?! Mes, motriškos, neturam kada i pavalgyti, kol apšokinė́jam. Tiek žmonių, tai tik apie valgį iki apšokinė́ji. <br/>3. <span class="explanation">grasinant pagąsdinti: </span> Anas visus apšokinė́jo su šautuvu. <br/><b>atšokinė́ti</b><br/>1. atšokti 2: Atšókinėjo popieris, o neseniai klejavau. Mačiau – nuo lubų jau visos lentelės atšokinėję. Rodos, drieka [linų] jau atšokinėjusi, o dar sustatytiems užlis, – bus ligi mieros. <span class="explanation">slinkti nuo galvos. </span> <br/>2. atšokti 10: Tik atsipūškina, atšokinėja iš upės kumelės. <br/>3. <span class="explanation">didėti, tvinkti</span>. <span class="explanation">būti atleidžiamam</span>. Maniškės karvės tešmuo jau atšokinė́ja, jau greit teliuosis. Jau atšokinė́ja karvės pienas, greit teliuosis. <br/>4. atšokti 14: Atšokinė́jau aš savo, nebšokinėsu, gana. <br/><b>įšokinė́ti</b><br/>1. įšokti 1: Į kambarį ant vienos kojos įšokinėja Einis. Varlė paklėtėn įšokavo (įšokinė́jo). <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti, įsileisti šokinėti. </span> <span class="explanation">imti smarkiai spurdėti: </span> Įsišokinė́jo nuog džiaugsmo kūdikėlis įsčioje manoje. <br/>3. <span class="explanation">šokti (pagal muziką). </span> <br/><b>iššokinė́ti</b>. <br/>1. iššokti 1: Negirti iššókinėjo [iš degančio namo], išsisaugojo. Iš pradžių iššokinėjo kažin kokie maži, bet vikri, jauni kareivukai. <br/>2. <span class="explanation">praleisti bešokinėjant: </span> Voverytė visą vasarą linksma iššokinė́jo. <br/>3. <span class="explanation">užtektinai prisilakstyti, prisibėgioti: </span> Taip išsišokinėję ėmėva kalbėtis, kaip bus rytoj su ta kelione. Mažus veršukus neturi pririšti; jie tur išsišokinėti. <br/>4. iššokti 12: Net grindinio akmenys, patekę po čiurkšle, iššokinėję iš vietų. <br/>5. iššokti 14: Nebuvo [prie mūsų] mušimos, pliekimos, nebuvo guzų iššókinėjusių. Ginslos iššokinė́jo. Sudžiūvęs, pinkuliai iššókinėję. <br/>6. <span class="explanation">nerimti, blaškytis: </span> Girtas vyras išsidaužo, išsišokinė́ja. <br/><b>nušokinė́ti</b>. nušokti: <br/>1. Plėšikai prijojo tiesiai prie to medžio ir nušokinėjo nuo arklių. Pasiskundė [skriaudžiamieji] – nū vietų vyrai nūšokinė́jo. <br/>2. Jonas išlindo ir kad duos penkiagalviui su savo lazda, tuojaus visos galvos nušokinėjo. <br/>3. <span class="explanation">šokant, šokinėjant atsitolinti, nušokčioti: </span> Ponas baisiai užpykęs griebė gaidį, plūksnas išpešė, o gaidelis nušokinėjo tolyn. <br/>4. <span class="explanation">nusibaigti šokuojant: </span> Geriau būčiu varlele patoriais nusišokinėjęs negu su tavim žanijęs [is]. <br/>5. <span class="explanation">bet kaip, prastai ką padaryti: </span> Koks te pjovimas – nušokinė́ta tik. <br/><b>pašokinė́ti</b>. <br/>1. pašokti 1: Pašokinė́k po aslą kaip varlė. Eikite, vaikai, pašokinė́ti po kiemą. Arklys pastaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina. Pašokinėk, žirgeli, kad išeitų mergelė. Pašokinė́ki, mano žirgeli, po manim, juodbėrėli. Per langus sušoko vidun trys varnos, pašokinėjo ir pavirto gražiausiom panelėm. Nešokinėk čia prieš mane, pašokinė́si, kai varle pavirsi. Į vakarėlį eina pasišokinė́damas, į darbą – kojas vos velka. Svečiam tarnauja pasišokinė́dama. Važiuoja sau, arklys pasišokinė́damas eina. Juozukas pasišokinėdamas išbėgo namo į kaimą. Gaidys pasišokinėdamas tvoromis nulėkė į dvarą. Metai lekia pasišokinė́dami. Upeliūkščiai pasišokinėdami, vingriuodami skubėjo į slėnį. <br/>2. <span class="explanation">paprieštarauti, pasipriešinti: </span> Pašókinėjo pašókinėjo ir išejo – nieko nesakiau. Ką čia prieš pirminyką pašokinė́si. <br/>3. pašokti 3: Motin, pašókinėk grietinės. <br/>4. pašokti 5. Motorlaivis skrieja net pasišokinėdamas. Paspiriu nuo šaligatvio kaštoną, ir jis nusirita gatvės grindiniu pasišokinėdamas. Boba iš ratų – ratai net pasšokinė [jo]. <br/>5. pašokti 17: Susrinkę į kuopą, pašokinė́ja trinytinę, skepetinę. <br/>6. pašokti 18: Jauniejai i pašokinė́s, i padainiuos, senam nieko nebreik. Anie, vaikai, žinai, nora piningų [per Užgavėnes], pašoka, pašokinė́ [ja]. Prašom an veseilios senų pasėdėt, jaunų pašokinė́t. <br/>7. pašokti 20: Gerai pašokinėjau, kol iš tos bėdos išsikapanojau. Da reiks pašokinė́t apie šitą senbernį. Apei muni pašõkinėjo nemažai daktarai [, kol išgydė]. Prie naujo šeiminyko dabar visi pašokinės. Pašokinė́si, kol gausi ką. Pašokinė́si, kai duonos neturėsi. <br/><b>péršokinėti</b><br/>1. peršokti 1: Páršokinėti pėdas. <br/>2. peršokti 10: Paršokinėti vakaruškose. <br/><b>prašokinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti kurį laiką šokinėjant (iš vienos vietos į kitą): </span> Pasinerdavo pempių būriuosin ir bent dvi valandi prašokinėdavo nuo vieno kemso ant kito. <br/>2. <span class="explanation">būti įpykusiam, įsikarščiavusiam. </span> <br/>3. <span class="explanation">prairti, išsileisti: </span> Tik pasiuvo marginę, jau nugaroj siūlės prašokinė́ję. <br/>4. prašokti 17: Tavo žirgus juodbėruosius kasdien pravažinėjo, tavo jaučius būbuonėlius tanciuje prašokinėjo. <br/><b>prišokinė́ti</b>. <br/>1. prišokti 1. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai šokinėti. </span> <br/>3. prišokti 8. Privargsti, prisišokinė́ji su tais darbais. <br/><b>sušokinė́ti</b>. <br/>1. sušokti 1: Varlės sušokinė́jo į balą. Kad galėtų, vaikai an sprando sušõkinėtų i sėdėtų. <br/>2. sušokti 4. <br/>3. <span class="explanation">subėgioti, sulakstyti: </span> Kol tu nubėgi, kol sušokinėji, ir gyvolio nebėr. <br/><b>užšokinė́ti</b>. <br/>1. užšokti 1. <br/>2. užšokti 6. Kam aš turiu Anelei užsišokinėti. Ne tas, tai kitas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.